Mafijos princesės sugrįžimas

3.17

Rebekos pozicija:

Susiruošusi nuvažiavau į susitikiną. Jis vyko viename iš mano viešbučių restorane. Kai atvykau dauguma jau buvo susirinkę trūko tik Lėjos.

Mos man įžengus prie manęs priėjo Leonas.

- Tau įėjus nušvito visa patalpa. – prabilo jis.

- Oi tik nereikia gražbyliauti. Aš vis dar ištekėjusi.

- Bet tai nereiškia, kad aš negaliu pabandyti. – pasakė ir pabučiavo mano ranką.

- Geriau sakyk kaip čia einasi. Labai daug įtakingu vyru vienoje patalpoje.

- Žinai kiekvienas rūpinasi savo palydovėmis. Tu manai, kad gerai padarei visus čia sukviesdama, bet aš manau, kad tai klaikus sumanymas.

- Svarbiausiai, kad jie atėjo.

- Na dauguma čia pasirodė, kad pademonstruotu jog yra kietesni už kitus.

- Bus sunkios derybos. Nekenčiu kai vyrai ima matuotis savo pasididžiavimais.

- Tada tau nepasisekė, nes kaip tik tai jie čia atvažiavo daryti. Jau laikas, kur Lėja? Jos vėlavimas sudaro blogą įspūdį. – piktai tarė.

- O vilką minim vilkas čia. – pasakiau žiūrėdama į duris.

- Pagaliau senai laikas. – pasakė ir po minutės Lėja priėjo.

- Atsiprašau, kad vėluoju. Kaip čia viskas? – pasiteiravo.

- Vyksta peniu matavimosi varžybos. – pasakiau.

- Dieve mano, kaip man reiks su jais susikalbėti.

- Nusiramink ir nepamiršk, kad jei bus per sunku viską galiu perimti aš.

- Gerai pirmiausia pavalgykime.

Visi susėdome prie ilgo stalo ir atnešė vakarienę. Kai valgėme vyravo mirtina tyla. Niekas nenorėjo pradėti nemalonaus pokalbio. Baigus pirmoji prabilo Lėja.

- Tikiuosi visiems patiko maistas, o dabar galime eiti į pasitarimų kambarį aptarti reikalų. Tuo metu jūsų antrąsias puses vaišins desertu iš gėrimais.

Visi ramiai atsikėlė nuo stalo ir patraukė paskui mergina. Aš puikiai supratau, kad tai tyla pieš audrą. Visi susėdo prie stalo ir Lėja pradėjo.

- Kaip žinote mes čia susirinkome atrasti bendro sprendimo kaip dirbti toliau.

- Man labai įdomu, kodėl tu manai galinti aiškinti? Tu esi niekas.

- Man priklauso Rebekos verslas.

- Nes jos sūnus dingo ir negali perimti. Be to per tą laiką kai tu perėmei viską verslas susitraukė per pus. Taigi tu esi nevykėlė.

- Taip ji nėra Rebeka. Antros tokios ir negali būti, bet ji stengiasi, o ką per tuos metus padarėte jūs? Per pastaruosius trejus metus beveik penkiasdešimt procentu išaugo suėmimu skaičius. Kas met policiją vis daugiau pagauna, nes mes vieni kitus skundžiam. Iš to gero nebus.

- Kas tu tokia? – paklausė kažkuris.

- Kamila Gecatė.

- Ai tu to italo žmona.

- Taip ta pati, bet čia atvykome ne mano meilės reikalų aptarinėti. Jums atrodo, kad viskas gerai, bet dabar niekas nėra saugus. Per pastaruosius tejus metus visų pelnas pastoviai krenta bent po du procentus per metus, jei taip ir toliau greitai Amerika taps švari. Ar mes to norim? Iš ko mums tada reiks gyventi?

- Kamila teisi, visai nenoriu legalizuotis. – pritarė man Leonas.

- Ji teisi, bet viskam negali vadovauti Lėja. – tarė vienas.

- Gerai išsirinkim kitą vadovą. – pasiūlė Lėja.

- Aš siūlau Kamilą, - nieko nelaukes tarė Leonas.

- Sutinku, - pasakė kažkas, o aš stovėjau be žado.

- Ji neturi gaujos. – paprieštaravo Lėja.

- Tai tik formalumas. Dėl to ji bus tik labiau objektyvi. – gynė mane Leonas, o likusieji tik linkčiojo.

- Gerai balsuokim. – pasiūlė kažkas.

- Kas už tai kad mums vadovautu Kamila? – paklausė Leo ir rankas pakėlė dauguma buvusiu prie stalo. – Nuspręsta nuo dabar viskam vadovaus Kamila. – tarė ir atsisuko į mane.

- Gerai man didelė garbė. Tikrai šito nesitikėjau. Pradėkim nuo pagrindų. Norint viską susigražinti pirmiausiai reikia išgaudyti informatorius. Turiu savo žmogų policijoje rytoj kiekvienas gausite sąrašą išdaviku man nesvarbu kai jus juos pašalinsite svarbiausia, kad neliktu galų. Supratote? – visi linktelėjo.

Susitikimas pasibaigė ir visi išėjo. Kambaryje likome trise: aš, Lėja ir Leonas.

- Kodėl tu taip padarei? – piktai paklausiau.

- Rebeka, pati sakei, kad tau reikia susigražinti valdžia, o ar yra geresnių būdų.

- Tu kvaily, reikėjo mane perspėti.

- Tu ir taip pasirodei puikiai. – pastebėjau kad Lėja sėdi be žodžiu.

- Pasakyk ką nors.

- Ji tave pavadino Rebeka ir tu jo nepataisei.

- Lėja aš norėjau tau pasakyti, bet...

- Kaip tu galėjai pasakyti jam, o nepasakyti man?

- Jis išsiaiškino pats.

- Kai Eimantas sužinos pasius. Visi vėl klaupsis po tavo kojomis.

- Lėja niekas apie tai negali žinoti. Pirmiausiai reikia susigražinti pozicijas, jei to nepadarysim Kajus bus pavojuje. Turi man prižadėti, kad niekam nesakysi.

- Gerai. – tarė liūdnai.