Mafijos princesės sugrįžimas

2.22

Ryte pabudau nuo žadintuvo. Atlikau rytinį ritualą ir nusileidau žemyn. Vaikai dar miegojo todėl ramiai papusryčiavau ir išvažiavau į darbą. Sustojau prie sandėliu. Vakar palikau savo mašiną prie Lėjos namų todėl važiavau motociklu. Nulipau nuo jo ir pajutau daugybę žvilgsnių susmigusiu į mane. Nesidairiau tiesiog ėjau tiesiai į Lėjos kabinetą. Ji sėdėjo prie savo stalo ir vertė stalčius kažko ieškodama.

- Sveika, ko ieškai? – pasiteiravau.

- Žinau, kad turėjau butelį, bet negaliu jo rasti.

- Vakar liepiau apieškoti tavo kabinetą ir išnešti visą alkoholį.

- Tu man ne mama, kad aiškintumei kaip gyventi. – pasakė ji ir nusisuko nuo manęs.

- Lėja, pažiūrėk į mane. Ar tu supranti ką darai su savo gyvenimu? Tavo santuoka griūva tavo gauja silpna kaip niekad, o tu esi pajuokos objektas. Privalai susiimti. Šiandien turim susitikimą ar jau pamiršai?

- Ne nepamiršau po dešimties minučių važiuojam surik komandą.

- Gerai ir susitvarkyk. – pasakiau išeidama pro duris.

Susiradau Dereka. Jis buvo Lėjos dešinioji ranka. Liepiau jam paruošti dešimties žmonių komandą važiuoti su mumis. Derekas nieko nelaukęs ėmėsi darbo.

Aš nuėjau į kabinetą ir iš seifo išsitraukiau ginklą. Nežinau su kuo susitinkame todėl reikia būti pasiruošus. Vieną užsikišau už juosmens kitą prisisegiau ant šlaunies po sijonu. Mėgstu būti viskam pasiruošusi.

Išėjau į kiemą ten jau laukė transportas. Važiavome trim mašinom. Pirmoje buvo Derekas ir dar trys vyrukai antroje buvome mudvi su Lėja, o paskutinėje vėl apsauga.

Sustojome prie kažkokio apleisto fabriko. Niekad nesupratau kodėl susitikimams paskiriamos kraupios vietos. Mačiau, kad kitame šone stovėjo taip pat trys mašinos. Visi išlipome, Lėja vis dar buvo pagiringa todėl vadovavau aš.

- Viskas vyks taip, aš su Lėja ir judu eisim susitikti. Kiti liksit čia. Noriu, kad mašinos stovėtu užvestu varikliu. Jei prasidėtu susišaudymas svarbiausia kuo greičiau iš čia išgabenti Lėja. Klausimu bus? – visi tylėjo ir mudvi su lėja patraukėme link kitos pusės. Mudvi sekė mano parinkti vaikinai.

Prie mūsų priėjo stambus rusas, juos atpažįstu iš tolo. Jis liepė atiduoti ginklus. Buvau nepatenkinta, bet išsitraukiau ginklą iš už juosmens ir padaviau jam. Lėja padarė tą patį. Jis pasitraukė ir pieš mane atsirado žmogus su kuriu turėjome susitikti. Pakėliau akis į jį ir nuščiuvau. Tai buvo Dimitrijus. Lėja žinojo kas mus sieja ir manęs dėl jo neperspėjo.

- Lėja malonu tave matyti. Matau atsivedei draugę.

- Ji mano dešinioji ranka ir ji vadovaus tavo operacijai. – atkirto Lėja.'

- Man nereikia kažkokios kalės, kad man padėtu. Man nereikia ir tavęs, bet vieta kurioje vyks sandėris priklauso tau todėl man reikia leidimo.

- Aš leidžiu su sąlyga, kad dalyvaus Kamila.

- Kaip jau sakiau man nereikia kažkokios kalės pagalbos.

- Aš tau ne kalė. Aš Kamila Gecatė ir tu neturi jokios teisės mane žeminti nebent nori, kad tave nudėčiau, o tai galiu padaryti su malonumu.

- Tebūnie, bet jei man maišysiesi nušausiu. – pagrasino.

- Ak beje penktadienį vyks mano gimtadienio vakarėlis. Norėčiau, kad dalyvautum. Gali atsivesti ką nors.