Mafijos princesės sugrįžimas

3.42

Rebekos pozicija:

Aš greit persirengiau ir sudėjau rūbą į maišą. Išėjau į lauką. Dešimt vaikinai įsikūrė laužą ir pasiruošė vakaro vakarėliui. Sumečiau rūbus į maišą. Žiūrėjau kaip jie lėtai dega. Ugnis sušildė mano kūną. Jaučiau kaip truputi rimstu ir vėl pradedu ramiai kvėpuoti. Pajaučiu ranką ant savo peties ir atsisuku.

- Rebeka kaip jautiesi? - pasiteiravo Leonas.

- Man viskas gerai. Tai ne pirmas kartas kai nužudau žmogų. Aš nušoviau savo tėvą čia buvo niekis. - pasakiau, nors išties jaučiausi sukrėsta.

- Čia ne tas pats. Kai randi žiurkę daug skaudžia, bet turi nepamiršti, kad jas būtina naikinti, nes kitaip užsiveisis jų daugybę.

- Žinau, todėl ir nesijaudinu. Neturiu nuotaikos dabar su tavim kalbėti. Važiuoju į biurą. Pasikalbėsim ryt. - pasakiau ir išėjau susijuokė Jake.

- Ponia viskas padaryta. Dar ko nors reiks?

- Taip, noriu surasti visus skolininkus ir išgautum skolas. Žmogus jau sako, kad žmonės mano, kad gali iš manęs juoktis. Išmušk visas skolas. Jei nemokės pagąsdink.

- Supratau, ponia. - pasakė ir aš jį palikau. Sėdau į mašiną ir išvažiavau į biurą.

Mane kaip ir visada pasitiko Luisas.

- Ponia jums skambino Lėja. Kvietė pirmadienio vakarienes.

- Gerai, įrašyk į mano kalendorių ir susitikite su valdybos susirinkimu po pusvalandžio. - paliepiau

- Tuoj bus padaryta.

Nieko nelaukiau ir nuėjau į savo kabinetą. Atsidariau barą ir įsipyliau viskio su ledukais. Norėjau nusigerti, bet turėjau pabaigti tai ką pradėjau. Nuėjau pas Melita. Ji buvo serverinėje.

- Ponia, jums viskas gerai? – paklausė ji.

- Taip kodėl klausi? – pasakiau ir gurkštelėjau viskio.

- Jūs geriate vidury dienos viena.

- Šiandien šūdina diena. Geriau papasakok ką radai.

- Liko patikrinti dar kelis darbuotojus, bet jau galiu pateikti sąrašą žmonių kurie galėtu ar yra jus išdavę. Tai neūbtinai policija dauguma jų kalbasi su konkurentais. Parašiau algoritmą, kuris stebės jei kas susisieks su konkurentu kompanijomis.

- Žinai tu nuostabi. Gali man duoti tą sąrašą. – ji tik linktelėjo ir atspausdino.

- Čia visi. Du iš jų yra valdyboje. – pranešė ji ir aš perbėgau sąrašą akimis.

- Gerai, kaip tik buvo per daug kvailių ten. Nuo pirmadienio tu dirbsi čia. Gausi kabinetą. Gali išsirinkti bet kurį iš laisvų, o man reikia į valdybos susirinkimą.

Nuėjau į posėdžių salę ten jau buvo visi susirinkę. Visi nužvelgė mane.

- Sveiki susirinkę. Manau visi turit daug klausimu. Taip aš buvau areštinėje ir ne manęs niekas neapkaltino. – pasakiau ir nuėjau prie baro ir dar įsipyliau viskio.

- O kaip tai paleis kompanija? – paklausė kažkuris.

- Geras klausimas. Pirmiausiai aš nustosiu būti tokia gera. Pradėkim nuo to kada bus pastatytas naujas viešbutis.

- Iškilo netikėtu problemų. Statyba truks dar pusmetį. – pasakė projektu skyriaus vadovas.

- Duodu tau tris mėnesius arba neteksi darbo. – ramiai pasakiau ir atsisėdau prie stalo.

- Bet tai neįmanoma. - pareiškė jis.

- Galiu rasti kas tai padarys jei tu nesugebi. Gerai vos nepamiršau turiu dvidešimties žmonių sąrašą kurie bus atleisti. – visi susižvalgė. – Taip jau nutiko, kad tarp jų yra marketingo ir gamybos skyriaus vadovai. Prašyčiau per valanda apleisti patalpas arba būsit išmesti apsauginiu.

- Kaip tai suprasti. Jūs negalite mūsų taip lengvai atleisti.

- Gali. Jūsų visų sutartyse yra punktas apie išdavystę. Jos atveju galiu atleisti ir nemokėti jokių kompensacijų todėl eikit krautis daiktų arba kviečiu apsaugą. – jie nenorėjo rinktis lengviausio kelio todėl aš iškviečiau apsaugą kuri juos išvedė.

- Dabar geros žinios. Išdavikus reikia nubausti, bet tuos kurie yra lojalus reikia apdovanoti, todėl jūsų alga padidės dvidešimčia procentu.

- O kas pakeis tuos du? – pasiteiravo.

- Tai leisiu spręsti personalo skyriui, bet galutinis žodis bus mano. Nuo šiol dėl bet kokio rimtesnio klausimo turėsit pasitarti su manimi. Susirinkimas baigtas galit skirstytis. – pasakiau ir nužvelgiau stalą.

Visi išėjo liko tik Eimantas. Vaikinas atsistojo tik tada kai mudu likome vieni ir priėjo prie manęs.

- Rebeka, kas nutiko? Atrodai prastai.

- Gaudau žiurkes, o tai nemalonus darbas. Kaip matai tvardausi ir nieko nešaudau.

- Sužinojai kas tave įdavė?

- Taip tai buvo Derekas ir Kristin.

- Ką ruošiesi jiems padaryti?

- Jie negyvi. Nenoriu apie tai kalbėti. Šiandien noriu tik nusigerti. – pasakiau ir atsistojus nuėjau į savo kabinetą.

Susirinkau daiktus ir išvažiavau namo. Mane pasitiko vaiku kvatojimas. Kajus svetainėje gaudė dvynukes, o jos rėkė visa gerkle. Arija sėdėjo ant sofos ir juokėsi iš jų. Jie atrodė tokie laimingi. Staiga Kerė atsitrenkė į mane ir aš ją pagavusi pakėliau.

- Mama! – suriko ši ir apkabino.

- Sveiki, ką žaidžiat? – paklausiau.

- Kajus bando mus pagauti, nes mes jam iškrėtėme pokštą. – aš nusijuokiau, o Kajus susiraukė.

- Jos ištempė virvę prie mano kambario ir aš tėškiausi. – ėmiau garsiai kvatoti.

- Tau reiktu būt atidesniu. Ar jau nusprendėt ką šį vakarą veiksim? – paklausiau jų.

- Žiūrėsim filmus. – pasakė Kira.

- Gerai eime pavalgyti. Papasakosite ką gero nuveikėte. – visi susėdome prie stalo ir tarnaitė atnešė vakariene.

Valgant vyravo nejauki tyla. Galiausiai nusprendžiau ją išsklaidyti.

- Taigi kaip sekėsi mokykloje? – paklausiau.

- Labai gerai, abi su Kere gavome po dešimtuką iš matematikos. – pasigyrė Kira.

- Šaunuolės, o judu ką nuveikėte?

- Nieko įdomaus. – pasakė Arija.

- O tau kaip sekėsi mama? – bandė man užkalbėti dantis Kajus.

- Neblogai, dariau tvarką sandėliuose išvaikiau žiurkes. Vėliau apsikuopiau biure. Dabar jaučiuosi kaip naujai gimus. – pasakiau ir gurkštelėjau viskio.

- Mama, o tu nebijai žiurkių? – paklausė Kira.

- Labai bijau. Todėl ir liepiau jas išgaudyti. – pasakiau švelniai.

- Kokį filmą žiūrėsime? – paklausė Arija.

- Mergaičių eilė rinkti todėl manau, kad animaciją. – pasakiau.

- Ilgo plauko istorija. – suriko abi kartu.

- Tik ne tai gi jau matėt. – pradėjo zyzti Kajus.

- Mūsų eilė mes ir renkamės. – pasakė Kerė.

Baigę valgyti nuėjome žiūrėti filmuko. Kajus ir Arija visą laiką maigė telefonus, o aš tuštinau barą. Kai filmas baigėsi paguldžiau mergaites ir kritau į lovą kaip negyva.