Mafijos princesės sugrįžimas

3.19

Rebekos pozicija:

Kara nusivežė vaikiną daryti tyrimu, o aš laukiau kol atvažiuos vaikai. Jie pasirodė po penkiolikos minučių.

- Mama kaip jis? – paklausė Kajus.

- Nežinau Kara išsivežė jį prieš penkiolika minučių ir dar negrįžo. Taigi viskas bus taip. Aš paskambinsiu jo tėvams ir pasakysiu, kad jis padaugino ir parvirtęs susitrenkė galvą. Jiems nereikia žinoti to kas įvyko iš tikro.

- O būtina skambinti jo tėvams? Jie visą vasarą keliauja po Europą. – paklausė žemutė tamsiaplaukė mergina.

- Taip mama Aja teisi. Beno tėvams visai nerūpi kas dedasi. Kam gadinti jiems atostogas?

- Jis jų sūnus ir jie norės sužinoti.

- Mama, jie ne tokie. Benas labai apsidžiaugtu jei tu nieko nesakytum.

- Tebūnie, viskas priklausys nuo to ką pasakys Kara.

Mes dar gerą pusvalandį prasėdėjome ir pralaukėme Karos. Jai pagaliau pasirodžius priėjau ir paklausiau:

- Kaip jis?

- Jam viskas gerai lengvas smegenų sutrenkimas išrašiau jam reikalingu vaistu, bet noriu jį čia palaikyti per naktį. Važiuokit visi namo ir pailsėkit, o ryte galėsit jį pamatyti.

- Gerai aš paskambinau vairuotojui. Jis parveš jus kur norit. Arija ir Kajau judu važiuosit su manimi namo. Šiam vakarui užteks nuotykiu.

- Gerai mama. – pasakė Kajus ir atsisveikinęs su draugai patraukė paskui mane į mašiną.

Kitą rytą atsikėliau dar neprašvitus. Apsirengiau sportinę aprangą ir nuėjau į sporto salę. Man reikėjo viską apgalvoti ir susidėlioti savo mintis. Užsidėjau bokso pirštines ir ėmiau daužyti kriaušai.

Galvoje sukosi daugybę minčių. Vakar taip ir nebaigiau pokalbio su Lėja. Dabar ji žino kas aš ir nesu tikra ką ji ruošiasi dėl to daryti. Labai norėčiau pamatyti savo dukras. Aš vis stengiuosi apie jas negalvoti, nes suprantu, kad esu labai bloga mama. Kartais pagalvoju, kad esu tokia kaip tėvas. Jis tai pat visą savo laiką skirdavo tik Nikui.

I salę kažkas į ėjo. Aš neatsisukau. Maniau kad tai tarnaitė atėjo valytis.

- Mama tau viskas gerai? – išgirdau Kajaus balsą.

- O tu čia dar lankais? – sarkastiškai tariau.

- Mama žinau, kad pyksti, bet aš noriu susikurti savo gyvenimą.

- Taigi tau neberūpi perimti mano verslą? Dabar tu lakstai paskui sijonus ir vaidini išlepintą vaiką.

- Mama viskas ne taip. Aš vis dar noriu perimti tavo verslą, bet ir noriu susirasti draugų.

- Manai po viso šito aš tau tai leisiu? Vakar aš žengiau didelį žingsnį į priekį.

- Mama aš padarysiu viską, kad mes susitaikytumėme.

- Gerai po valandos išvažiuojam. – pasakiau ir dar kartą trenkusi išėjau iš salės.

Užlipau laiptais į viršų ir nuėjau į savo kambarį. Susiradau švarius rūbus ir nuėjau į dušą. Nusimaudžiau ir apsirengiau. Pasidažiusi nusileidau žemyn virtuvėje jau sukosi tarnaitė. Aš tik išgėriau puodelį kavos. Buvau ne alkana. Valgomajame pasirodė Arija ir Kajus.

- Labas rytas mama. – pasisveikino dukra.

- Labas, sėskit pavalgykit. Mudu su Kajum trumpam išvažiuosim. – tarnaitė atnešė pusryčius vaikams.

- Gerai aš vis tiek norėjau ramiai praleisti dieną.

- Mama kur važiuosim? – paklausė Kajus kirsdamas omletą.

- Pamatysi. – mačiau, kad jis nepatenkintas, bet nesiruošiau nusileisti.

Kajaus pozicija:

Važiavome mašina man neaiškia kryptimi. Pro langą vis keitėsi vaizdai. Jie darėsi vis niūresni. Pagaliau sustojome ir mama liepė išlipti. Tai buvo vienas tų rajonu kuriuose geriau nesirodyti, net ir dieną. Nesupratau kodėl mes čia, bet ėjau paskui mama. Atrodė, kad ji pažysta šias gatves. Sustojome prie mažytės kepyklėlės mama užsuko vidun ir nusipirko bandelių. Ėjome toliau kol pasekėme prieplauką.

- Ar aš tau kada pasakojau kaip viską pradėjau?

- Ne, - atsakau nesuprasdamas apie ką ji kalba.

- Viskas prasidėjo kai buvau tavo metų. Susipykau su tėvu ir pabėgau iš namų. Pasislėpiau čia. Man patikdavo stebėti laivus. Tą dieną stebėjau laivus iki kol sutemo. Buvo taip tamsu, kad nebemačiau laivų. Grįžau į miestą. Kaip matai čia nėra pats saugiausias rajonas. Skersgatvyje mane užpuolė. Trenkė į pakaušį ir pabėgo paėmęs rankinę. Gulėjau ant žemės negalėdama pajudėti ir galvojau už ką man tai. Mano akys merkėsi, kai pamačiau virš savęs merginą. Ji man kažką sakė, bet man buvo taip blogai, kad nesiklausiau ir panirau į saldų miegą. Nebesitikėjau pabusti, bet pabudau. Buvau kažkokiame konteineryje. Man plyšo galva. Prisimenu kaip apsidairiau ir pamačiau tą merginą ir dar kažkokį vaikiną. Ta mergina Kara ji išgelbėjo mano gyvybę, o vaikinas Simas jai padėjo. Dar ir dabar aš jai dėkoju už savo gyvybę. Visa tai man davė tikslą. Aš kovojau dėl tokių žmonių kaip jie kurie nieko neturi. Priglausdavau tuo kuriems likimas nesišypsojo tiek kiek man. Kiekvienas mano gaujos narys turėjo savo istoriją, bet tik dėl jos jie galėjo viską padaryti. Dabar tavo eilė įrodyti man ką gali. – mama kalbėjo visą laiką žiūrėdama į laivus, o aš bandžiau suprasti ką ji sako.

- Aš nesuprantu, ką turiu padaryti.

- Turi įrodyti, kad ir pats gali suburti gają ir puikiai gyventi be mano pagalbos. Noriu, kad suprastum koks sunkus yra gyvenimas. Noriu žinoti, kad jei kas man nutiktu tu galėsi mane pakeisti. – mamos akyse mačiau kažką nepaaiškinamo. Ji kažką nuo manęs slepia.

- Mama ar kas atsitiko?

- Ne kol kas ne, bet viskas gali greitai pasikeisti. Vakar vyko susitikimas ir mane paskyrė sutvarkyti visą betvarkę.

- Tu vėl vadovausi visai mafijai?

- Ne visai labiau stengsiuosi, kad jie neišsižudytu. – staiga išgirdom kaip kažkas rėkia. Mama nieko nelaukus nubėgo ton pusėn.

Pagalbos šauksmas sklido iš po tilto. Ten trys vaikinai laikė merginą ir plėšė nuo jos rūbus. Aš sustingau nuo pamatyti vaizdo. Mergina buvo panašiai mano metų. Ji rėkė visa gerklę, o jie tik juokėsi ir sakė, kad niekas jos neišgelbės.

- Paleiskit ją. – pro sukastus dantis ištarė mama.

- O tu nori pasismaginti kartu? – paklausė vienas vaikinu ir žengė žingsni į priekį.

- Pabandyk ir tapsi nevaisingas.

- Ką tu mums padarysi? – paklausė kitas.

- Nudėsiu, - pasakė ir ištraukė ginklą iš už juosmens.

- Tu bent moki juo naudotis? – nusijuokęs paklausė. Mama iššovė ir pataikė į petį.

- Kita peršausiu tavo pasididžiavimą. – jie nieko nelaukė ir dingo.

Mama priėjo prie mergaitės ir ją apkabino. Mačiau kad ji drebėjo kaip epušės lapas. Merginos drabužiai buvo suplėšyti, akys raudonos nuo verkimo.