Mafijos princesės sugrįžimas

3.14

Praėjo pora savaičių. Per jas sugebėjau puikiai įsipaišyti gaujoja. Su Lėja sutarėme puikiai ir viskas ėjosi kaip per sviestą. Mes persikraustėme į namą. Kajus susirado naujų draugų ir visą laiką leisdavo su jais. Kevinas vis dažniau pykdavosi su Arija, o ši vis skambindavo man pasiguosti.

Buvo penktadienio vakaras aš sėdėjau prie kompiuterio ir analizavau įvairius duomenis kai suskambo mano telefonas.

- Klausau.

- Labas mieloji šį kart galutinai susimoviau.

- Kas nutiko? Susipykai su Arija?

- Vakar Arija grįžo apsiverkus iš susitikimo su savo vaikinu, kai aš paklausiau kas nutiko ji nieko neatsakė. Aš susierzinau ir pasakiau, kad taip ir žinojau, kad tas kvailys ją įskaudins. Arija persiuto ir išbėgo. Visą naktį negrįžo. Skambinau visoms jos draugėms, bet niekas nežino kur ji. Kamila ką man daryti?

- Pirmiausiai nusiraminti. Ji greičiausiai paprašė draugiu, kad jos nesakytu kur yra. Kažkas tikrai žino. Aš pabandysiu jai paskambinti gal ji kalbės su manimi.

- Jos telefonas išjungtas. Man taip tai pabodo. Aš lengvai valdau didžiulį savo verslą, bet negaliu susitvarkyti su penkiolikamete.

- Viskas bus gerai aš pabandysiu ją surasti. – staiga į duris pasibeldė tarnaitė.

- Pone labai atsiprašau, bet prie vartų stovi mergina ir prašo kad įleistumėte.

- Ji ieško manęs?

- Taip.

- Mielasis aš turiu eiti, bet paieškosiu ir jei ką sužinosiu pranešiu.

- Gerai mieloji iki. – pasakė ir padėjo.

- Kur ji?

- Kaip jau minėjau laukia už vartų. – nieko nelaukusi įsijungiau kamerą ir pamačiau tai ko nesitikėjau. Atidariau vartus.

- Paruoškit kambarį tą greta manojo. – pasakiau iš išėjau pasitikti svečio.

Taksi privažiavo prie namo ir iš jo išlipo Arija. Priėjau prie taksisto ir sumokėjau. Jam nuvažiavus žiūrėjau į dukrą negalėdama patikėti tuo ką matau, o ji tik priėjo prie manęs ir apsikabino. Mergaitės skruostais riedėjo ašaros. Aš apkabinau ją ir švelniai glosčiau nugarą.

- Eime į vidų ten galėsi man viską papasakoti. – nusivedžiau mergaite vidun. Jaučiau kaip ji dreba greit ištraukiau iš spintos pledą ir apjuosiau ją.

- Gražiai įsikūrei.

- Arija kas nutiko. Tavo tėvas man skambino jis persigandęs.

- Aš norėjau pamatyti tave. – pasakė ji kalendama dantimis.

- Eime į virtuvę užkaisiu tau arbatos ir tu man pasakysi kas nutiko.

- Aš nenoriu apie tai kalbėti. – pasakė Arija ir mačiau kaip jai sunku.

- Gerai, bet vis tiek einam išgersim arbatos ir tu nusiraminsi. – nuėjom į virtuvę ir aš užplikiau mums arbatos. Abi sėdėjome tylėdamos ir gėrėm arbatą.

- Aš atsiprašau, kad taip netikėtai atvykau, bet nežinojau kur daugiau eiti.

- Viskas gerai. Kaip tau pavyko čia atskristi?

- Pasinaudojau padirbtu pasu. Na jį man tėtis davė kritiniams atvejams, o šitas buvo kaip tik toks.

- Aš privalau jam pasakyti. Kevinas jaudinasi dėl tavęs.

- Jei jam pasakysi jis atskris čia ir parsiveš mane atgal, o dabar tikrai to nenoriu.

- Aš su juo dėl to pakalbėsiu. Tu alkana?

- Ne viskas gerai.

- Tada gal nori parodysiu tavo kambarį? Galėsi nusiprausti ir apsirengti.

- Taip, aš visą dieną vilkiu tuos pačius rūbus.

Palydėjau Arija į kambarį kurį jau buvo paruošusi tarnaitė ir palikus ją viena nusiprausti nuėjau paieškoti tinkamų rūbų. Suradau naujus apatinius, didele maikutę ir timpas, taip pat paėmiau šilkinius naktinius jei Arija norėtu eiti miegoti. Grįžau į jos kambarį Arija vis dar maudėsi. Nenorėjau jai trukdyti todėl padėjau rūbus ant lovos ir grįžus į savo kambarį paskambinau Kevinui.

- Ką nors sužinojai? – atsiliepė jis.

- Taip tiksliai žinau kur ji.

- Tai greičiau sakyk ir aš važiuoju jos pasiimti.

- Ji pas mane.

- Kaip tai pas tave? – sutrikęs paklausė.

- Ji atskrido dieniniu reisu. Aš nežinau kas jai nutiko, bet ji atrodo prastai.

- Kaip ji sugebėjo pereiti muitine viena būdama nepilnamete?

- Ji pasinaudojo padirbtu pasu.

- Aš atskrisiu ryte ir ją parsivešiu.

- Gal nereikėtu. Ji atrodo sumišusi. Arijai būtų neblogai pakeisti aplinką.

- Nori, kad ji pasiliktu pas tave?

- Bent kuriam laikui. Kolkas jai bus per sunku grįžti į normalų gyvenimą.

- Aš nežinau...

- Tu manai, kad aš negaliu pasirūpinti tavo dukra? – piktai paklausiau.

- Žinau, kad gali tik nežinau ar derėtu tau užkrauti savo pareigas.

- Kevinai mes susituokę, o tai reiškia, kad dalinamiems viskuo tiek gerais tiek blogais dalykais.

- Gerai aš atvyksiu po savaitės.

- Galėtum ir daugiau laiko duoti, bet tebūnie. – tariau.

- Rūpinkis mano dukryte. – pasakė jis ir padėjo ragelį.