Mafijos princesės sugrįžimas

3.3

Mes išlėkėm. Važiavome link Baltarusijos. Porą kartų sustojome prisipilti degalų. Galiausiai pradėjo temti ir aš nusprendžiau sustoti motelyje. Mudu numigome kelias valandas ir pavalgę tesėmė kelionę. Apie pietus kirtome sieną. Vakare jau buvome Lenkijoje. Vėl apsistojome motelyje. Išvykome dar nespėjus išaušti. Motociklas su rusiškais numeriais nebuvo patikima transporto priemonė toliau keliauti. Todėl ryte nuvažiavau į automobilių aikštelę ir nusipirkau naudotą automobilį.

- Puiku dabar galėsiu miegoti ant galinės sėdynės. Mama o tu žinai kur mes važiuojam?

- Į Italiją. Ten gyvena mano teta, tėvo sesuo. Ji padės mums grįžti į valstijas. Dabar kai turim mašiną galėsim nebeapsistoti moteliuose. Įtaliją pasieksim per porą dienų.

- Puiku, gal sustokim kokiam prekybos centre. Aš noriu ko nors valgomo.

- Gerai sustosim degalinei man reikia prisipilti kuro.

- Kaip manai Dimitrijus labai siunta, kad pabėgom?

- Manau tiesiog tūžtą. Ypač dėl to, kad paėmėme vieną jo motociklų. Jie jam kaip vaikai. – pasakiau ir sustokau degalinėje. – eik išsirink ką nors, o aš prisipilsiu degalų ir ateisiu.

Likusi kelionė ėjosi sklandžiai. Kelis kartus sustojome atokiose aikštelėse ir aš numigdavau po keletą valandų. Italiją pasiekėme po poros dienų. Dar pusdienio prireikė pasiekti Siciliją. Mano teta turėjo namą pakrantėje. Kai privažiavau mus pasitiko apsauga.

- Jums čia negalima. Tai privati nuosavybė. – jis kalbėjo laužyta anglu kalba.

- Aš atvykau pas šeimininkę. Pasakykit, kad atvyko Rebeka Ruso. – jis nustebo kai prabilau itališkai, bet per raciją pranešė kas atvyko.

- Deja ponios Nostra nėra, bet ponas Nostra sutiko jus priimti. – šį kartą jau Italu kalba pasakė apsauginis ir atidarė vartus.

- Mama, ar tu tikra dėl šito. Tavo tėvas bandė tave nužudyti, o čia gyvena jo sesuo. – pasiteiravo Kajus.

- Viskas gerai. Ji nekenčia tėvo labiau nei aš. Tik niekad man nesakė kodėl. Elkis gražiai visada būk šalia nebent pasakysiu kitaip. Sutarta?

- Gerai. – nepatenkintas pasakė.

- Tai Italų mafiją. Jie labai kerštingi, todėl neužsitraukim jų nemalonės. – paskiau pastačius mašiną ir mudu išlipom.

Užėjom vidun ir mus pasitiko kambarinė. Ji palydėjo iki kabineto ir mudu užėjome.

- Kai man pasakė, kad atvyko Rebeka Ruso negalėjau patikėti, bet tu čia. Maniau, kad tu mirusi.

- Dėde, Ruso taip lengvai nenužudysi. – pasakiau ir nusišypsojau.

- Tikra tiesa, kartais manau, kad Izabelė mane nuvarys į kapus.

- Tikiu, o kur ji?

- Na ji porai dienų išvyko į kelionę laivu. O čia tavo berniukas?

- Taip, Kajus. – pristačiau.

- Taigi sakyk, kokie vėjai tave atpūtė į Italiją.

- Na aš pastaruosius trejus metus praleidau komoje, o dabar noriu grįžti į gyvųjų tarpą. Žinot Rebeka mirė. Man reikia naujos tapatybes ir naujo gyvenimo.

- Tada gerai, kad čia atvykai. Izabelė vis dar geriausia dokumentu klastotoja Europoje.

- Puiku, bet man reiks kažkur jos palaukti.