Demaskuota (✔)

•4•

Harli prabudo skaudančia galva. Bjauriai maudė petį ir ji galėjo garantuoti, kad ten įsitaisiusi padori mėlynė, bet tai nebuvo blogiausia dalis. Neįsivaizdavo kur esanti, išskyrus tai, kad guli ant kažkokios lovos, o nosį kutena alkį žadinantis kvapas. Ar tai buvo sriuba? Kvepėjo būtent taip ir jos burnoje susikaupė seilės pagalvojus apie vištienos sultinį su daržovėmis.

Ji vos prasimerkė nužvelgdama kambarį, kuriame buvo ir sustingo išvydusi Darko. Nutikę įvykiai praūžė jos galvoje žaibo greičiu. Vyras stovėjo su telefonu rankose ir kažkam skambino. Harli įsitempė stengdamasi nesujudėti, bus geriau jei jis manys ją toliau miegant. 

-Pagaliau! Kiek galiu tau skambinti?- jis nebuvo nusiraminęs, atrodė dar piktesnis nei Harli atsiminė. Ji pabandė įsivaizduoti kiek laiko gulėjo be sąmonės ir kur per tą laiką galėjo būti atgabenta, bet atspėti buvo neįmanoma. Kambarys atrodė pigus, prastai nudažytos sienos, senovinė užuolaida su margomis gėlytėmis ir jokių daiktų ant prie lango stovinčios spintelės.

Motelis, susivokė Harli. Jie buvo viename tų prastų pakelės užeigų kur gali išsinuomoti kambarį neparodęs dokumento jei tik moki grynais. Gaila, kad ji nepažinojo šių rajonų, kitaip būtų galėjus nustatyti atstumą iki Rio ar Jumos miestų.

-Gal manai vaikštau telefoną įsikandęs kai farai verčia viską aukštyn kojom?!- kambario tyloje Darko pašnekovo balsas sklindantis iš mobilaus telefono jai buvo girdėti kuo puikiausiai. Harli ištempė ausis.

-Mergiotė, kurią man liepei išvežti turėjo blakę,- iškošė Darko.
Jo pašnekovas nusikeikė.

-Jie suėmė Metą. Verčia viską aukštyn kojom, negaliu ten nueiti. Ką farai jai pažadėjo už bendradarbiavimą?
-Nežinau, dar nekalbėjau su ja.

Harli širdis tuksėjo vis smarkiau. Dabar buvo aišku, kad Darko dar nežino ją esant policininke, jis veikiausiai įtaria ją padedant policijai, kad atsikratytų kokių nors kaltinimų už kuriuos buvo suimta.

Tokie atvejai nebuvo naujiena, policija iš tiesų kartais užverbuodavo prostitutes ar vietinius chuliganus vienam ar kitam nesudėtingam darbeliui, bet tai visada būdavo tas pats kas sėdėti ant parako statinės. Niekada negalėjai būti tikras, kad žmogus nedės į kojas ar neišsiduos viską sužlugdydamas. 

Tačiau šiuo atveju tai buvo puiki galimybė. Jai tereikia apgalvoti savo vaidmenį. Mąstyk, įsakė ji sau, turi sukurti įtikinamą istoriją.

-Paklausk jos, sužinok viską.- tęsė Darko pašnekovas,- Mums reikia išsiaiškinti ką farai turi prieš Metą ir kaip buvo suplanuotas šitas sulaikymas. Jie pasirodė tuo metu kai Polas atvežė naują partiją, iš kur pas juos tokia informacija? 

-Jau sakiau ir tau, ir Metui, kad man gana jūsų mėšlo. Prigrūdot mano motociklą ir tikėjotės, kad galit veikti man už nugaros?! Ar rimtai manei, kad nesuprasiu?!

-Paklausyk, Darko, čia buvo Meto planas, ne mano...
-Nusispjaut kieno tai buvo planas! Įklimpot į košę, patys iš jos ir kapstykitės. Pasikalbėsiu su mergiote ir tai viskas. Daugiau nieko nenoriu girdėti.

-Darko, privalai padėti ištraukti Metą. Ką aš darysiu kai Polas vėl pasirodys? Jiems reikia sumokėti už praeitą partiją...
-Jau pakartojau, kad manęs nedomina jūsų mėšlas, Hari. Kapstykitės patys!

-Štai taip imsi ir nusiplausi rankas? Paliksi savo šeimą bėdoje? Na, tu niekad nepasižymėjai prieraišumu, ar ne?
-Nedrįsk man kalbėti apie šeimą!
-Mes esam tavo šeima, patinka tau ar ne. Ir visas mėšlas yra tiek pat tavo kaip ir mūsų. 

-Tau nusispjaut jei mane būtų sulaikę ant sienos!
-Nebūtų. Žinau, kad nebūtų. Mums būtinai reikėjo pervežimo, o Edis nesirodo, tas kalės vaikas dingo kaip į vandenį. Vyrai laukia krovinio, mes vėluojam, juk nenori, kad jie pasiųstų saviškius išsiaiškinti kas nutiko? Gal neatsimeni kas buvo praeitą kartą? Su tais prakeiktais meksikiečiais geriau nejuokauti.