Demaskuota (✔)

•36•

Harli juto kaip kūnas pamažu ima drebėti kas kartą pūstelėjus vėjui. Vanduo nebuvo šaltas, tačiau ir ne tokios malonios temperatūros kaip dieną. Atsiguldama nemanė, kad galėtų sušalti, bet dabar vėjas vertė kūną pašiurpti, o šlapia suknelė nemaloniai lipo prie kojų. Tačiau nepaisant visko ji karingai atstatė smakrą tardama Darko, kad jis nereikalingas. Nuostaba užliejusi ją supratus kas ją sugavo buvo dar nepraėjusi, bet mergina stengėsi laikytis šaltakraujiškai. O jis atrodė įsiutęs kiek buvo galima spręsti iš balso. 

-Taip manai?- dabar pasigirdo jo ledu dvelkiantis balsas, - Tuomet tavo žiniai, Harli, esu čia su savo misija ir jos tikslas kertasi su taviške. Turiu pristatyti tave atgal į valstijas kaip ir kitus P6 grupės narius. Tavo operacija nutraukiama, grėsmės lygis - šimtas. Ar dabar mes suprantam vienas kitą?

Didžiausias grėsmės lygis? Jos akys veltui bandė tamsoje įžiūrėti Darko veidą. 
-Ar aš privalau tau atsiskaityti? Nes man nieko panašaus nepranešta,- dar kartą pabandė išlaikyti nepriklausomybę Harli.
-Pranešu tau dabar,- susierzinęs Daltonas čiupo ją už riešo,- ateik į mašiną, po velniais. 
-Kas nutiko Klaudijui?
-Jei žinočiau būčiau tave suradęs dar greičiau. Kada paskutinį kartą jį matei?
-Prieš pusantros savaitės.- nenoriai sumurmėjo ji. 

-Gerai, čia ne vieta kalbėtis,- jis tempė ją pirmyn,- surasiu kokį viešbutį.
-Ne, ne! Man reikia daiktų. Palikau juos ten, kur įsėdau į tavo automobilį. 
-Kur tai buvo?- Darko nepaleisdamas jos rankos sparčiai ėjo pirmyn.
-Prie viešbučio.

-Kokio viešbučio, Harli? Šiandien aplankiau tuziną viešbučių, kalbėk aiškiai!
-Nustok šaukti! Ne mano bėdos jei tu neturi nuotaikos! Iš kur galiu žinoti kur tu važinėjai?! Gal manai, būčiau lipusi į tavo automobilį jei būčiau žinojusi, kad jis tavo?!

-Ar tikrai esi tokia kvaila?!- Darko sustabdė ją atsukdamas į save, jie jau buvo netoli vartų ir dabar prieblandoje ji pagaliau išvydo jo žaibus svaidančias akis,- Praradai ryšį su grupės vadu, bastaisi po miestą be jokios informacijos, bet jei būtum išvydusi mane, nesikreiptum pagalbos?! Tai vaikiška. Atskirk darbą nuo asmeninio gyvenimo! 

Kaip tik šito ji ir negalėjo. Šitaip troško šiam vyrui pasakyti, kad dirba FTB, įsivaizdavo tai mažiausiai tūkstantį kartų, bet ne tokiomis aplinkybėmis. Norėjo būti su uniforma ir pakišti jam ženklelį ar susidurti kokiame oficialiame renginyje kur jai būtų įteiktas apdovanojimas, o jis galėtų tik spoksoti. Norėjo įrodyti jam. Gal net pažeminti jį taip, kaip jis pažemino ją sakydamas tuos žodžius apie skirtingus lygius. Ji nepamiršo. Nieko nepamiršo. 

Bet jis buvo čia, toks pat išvaizdus ir traukiantis jos žvilgsnį, visai nepasikeitęs lyg jie būtų išsiskyrę vakar. Ta pati aukšta figūra tvirtais pečiais, tos pačios akys, kurių gelmėje galėjai nuskęstu ir tos juslios lūpos, kurios kadaise ją aistringai bučiavo.

Ir po galais jis vėl ketino perimti kontrolę. To paprasčiausiai negalėjo būti. Harli sąmonė nesugebėjo susitaikyti su šiuo faktu, kad būtent Darko bus tas, kuris išgelbės žlugusią operaciją. Kodėl jis? Kodėl?! 

-O tu? Ar tu kada atskyrei darbą nuo asmeninio gyvenimo?! Ar atskyrei tada kai man sekei pasakas Meksikoje? Apsimetei nusikaltėliu, liepei man vaidinti prostitutę, nors buvau tavo kolegė! Privertei mane bijoti, bandei palaužti psichologiškai, o tada pasinaudojai. Ir leidai man manyti, kad sulaužiau taisykles ir permiegojau su nusikaltėliu.- jos balsas pritilo tariant paskutinę frazę. 

-Tai buvo svarbi operacija.- Daltonas sunkiai įkvėpė,- Negalėjau niekam atskleisti kas esu. Niekam. O tu buvai tik paprasta pareigūnė, net nedirbai biurui. Juk dabar žinai taisykles? Ar nesupranti, kad negalėjau rizikuoti ir išsiduoti!
-O aš manau, kad tau patiko tai ką darei, Darko! Tu mėgavaisi, tau buvo smagu matyti mane išsigandusią, ar ne? Esi šlykštynė. Esi niekšas. Neturiu žodžių tau apibūdinti!