Demaskuota (✔)

•15•

Jų kelionės tikslas pasirodė esantis dviejų aukštų, akmenimis apmūrytas tipiškas Meksikos namas, kokių Harli jau matė pakeliui. Siauras keliukas vedantis į kiemą iš abiejų pusių buvo apsuptas laukų, kuriuose augo kažkokia kultūra. Ji nebūtų galėjusi įvardinti kas, per mažai išmanė apie žemės ūkį. Ši vieta nebuvo apleista kaip ta ferma iš kurios teko bėgti, po laukus vaikštinėjo keli žmonės, o atvažiuodami jie prasilenkė su mašina.

Jiems privažiavus arčiau teko pripažinti, kad tai gana prabangi ranča. Dailiai išberto žvyro salelės supo gėlyną prie namo, didžiulė plati veranda buvo puošta medžio drožiniais, o jos stogas apsivijęs margų gėlių girliandomis. Rausvi ir balti žiedai traukė akį ir skaniai kvepėjo.

Ties įvažiavimu įsmeigtas medinis ženklas skelbė "Hacienda Cal Ver". Nušokusi nuo motociklo ji patrynė įvargusias nuo ilgo sėdėjimo kojas ir mostelėjo į pavadinimą:

-Ką tai reiškia?

Darko atsisuko ne iškart, kurį laiką stovėjo žiūrėdamas į namą ir kažką mąstydamas. Paskui perbraukė motociklą ranka ir pažiūrėjo į ženklą lyg matytų jį pirmą kartą. Besileidžianti saulė atsimušė į jo tamsius plaukus suteikdama veidui paslaptingą šešėlį.

-Hacienda vadinamas didelis kaimo namas, ranča. Pavadinimas kadaise reiškė "Pamatyk citriną" Žaliosios citrinos - laimai, ispaniškai vadinami cal. Jas čia augina.

-O kodėl kadaise? Ar dabar yra kita reikšmė?
-Dabar šią vietą vadina Calavera, tai žodžių žaismas.- Darko nevalingai ranka perbraukė sau skruostą. Atrodė nuvargęs ir kažkoks keistai ramus. Harli prisimerkė bandydama atspėti tokios nuotaikos priežastį.

-Ar tai ką nors reiškia? Kalavera?
-Tai reiškia kaukolę.
-Kaukolę,- išskiemenavo ji ir apsidairė. Niekas čia nepriminė mirties. Ranča buvo graži, nuauksinta saulės spindulių, o gaivus kvapas sklandantis ore pasakiškas. Jei ne keistos aplinkybės, Harli būtų pripažinusi, kad tai gražiausia sodyba kokioje yra tekę atsidurti.- Bet kodėl kaukolę?

-Meksikiečių kultūroje kaukolė tai ne tik kaulas, kaukolė jiems siejasi su mirusiojo siela. Per visų mirusiųjų šventę žmonės gamina kaukoles iš cukraus ir jas pardavinėja bei puošia namus,- Darko akys klaidžiojo horizontu,- mirtis čia labai gerbiama. Turiu omeny, kad jų senosios tradicijos nuolat pabrėžia trapumą tarp gyvenimo ir mirties. Čia priimta padovanoti kaukolę dovanų kaip gerą ženklą, apsaugą tavo sielai. Per mirusiųjų dieną saldžias kaukoles deda ant kapų, taip tarsi pamaitinama mirtis, kad neapsilankytų dar kartą.

Harli klausėsi išpūtusi akis. Nieko nežinojo apie Meksiką ar jos tradicijas. Vis tik skambėjo šiurpiai. Pasistatyti namuose kaukolę, tegu ir žaislinę, kaip gerą ženklą?

-Bet kodėl davė tokį vardą rančai?
-Tai - gero palinkėjimas čia mirusiems,- Darko nusisuko ir ėmė žingsniuoti į namą.- vietiniai pastebėjo panašumą tarp rančos pavadinimo ir žodžio kaukolė ir nusprendė, kad tai ženklas. Kad jei vadins šią vietą Kalavera, tai čia žuvusių sielos ras ramybę.

Harli nugara perbėgo šiurpas.
-Kas čia žuvo?
-Tau tai neturi rūpėti,- jo balsas grįžo prie įprastinio tono,- nors jei labai norėsi išsiaiškinsi.- pridėjo nenoromis.

-Ar nori pasakyti, kad mes čia pasiliksim?
-Tu pasiliksi. Aš čia tik pernakvosiu.
-Paliksi mane čia?- Harli pagalvojo, kad prastai išgirdo.

-Jei galvoji sprukti tai linkiu sėkmės. Niekas tavęs čia nesaugos, tik turėk omeny, kad iš esi toli nuo miestų, o netoliese plyti dykuma. Sužinojęs, kad pabėgai informuosiu kai kuriuos žmones, kad tave surastų, o kas nutiks paskui, manęs nedomina. Tad nesakyk, jog neperspėjau. Jei laikysies žodžio ir pagyvensi čia ramiai bent savaitę, o Metui ištrūkus į laisvę, grąžinsiu tave į Ameriką. Turi mano žodį. Pasirinkimas - tavo. Spruk jei nori, bet daugiau dėl tavęs nepajudinsiu nei piršto.