Demaskuota (✔)

•9•

Harli sustojo sunkiai alsuodama. Baisiai norėjo atsigerti, vien pagalvojus apie vandenį burnoje kaupėsi seilės. Įniršusi patampė priveržtus prie kojų riešus, kurie neleido bėgti greičiau. Seniau nė nebuvo susimąsčiusi kiek įtakos žmogaus koordinacijai turi rankos ir kaip sunku atlikti paprasčiausią bėgimo veiksmą, negalint jų valdyti. Bet pasiduoti neketino. Tikrai ne.

Atsidususi pažiūrėjo į dulkėtą kelią. Saulė svilino jos menkais rūbais pridengtą kūną ir su neviltimi Harli pagalvojo, kad iki pilnos laimės betrūktų saulės smūgio. Pasidairė į horizontą, bet vaizdai buvo vis tie patys - laukai apsėti kažkokiais javais vienoje pusėje ir paprasčiausi žolynai kitoje. O tarp jų nusidriekęs šis siauras duobėtas keliukas, kuris atrodė niekada nepasibaigs.

Kokią tvorą Darko turėjo omenyje? Nieko panašaus nesimatė. Galbūt jis pamelavo. Pagaliau nesvarbu, ji vis tiek turi judėti pirmyn, o apie tvoras pagalvos kai jas prieis.

Taip nutarusi ji vėl ėmė žingsniuoti tikindama save, kad reikia bandyti pabėgėti, bet kūnas priešinosi. Buvo nuvargusi, ko gero labiausiai iš streso, nes fiziškai nieko sunkaus nenuveikė. Troškulys irgi negelbėjo. Prakeikta saulė pliskino į akis iš visų pusių. Dar niekada Harli šitaip nekentė saulės, kuria paprastai mėgaudavosi.

Reikia išsirinkti objektą ir galvoti apie jį, prisiminė kažkada girdėtus patarimus kaip apgauti sąmonę. Gerai, štai tas didelis medis ten priekyje. Ji eis iki jo, paskui išsirinks kitą. Pabėgs. Turi galvoti apie tai kaip grįš namo, apie dušą, lovą ir pareiškimą, kurį parašys kitą dieną. Išeis iš darbo. Daugiau niekada gyvenime nepatirs tokių dalykų.

Šitiek dienų praleistų akademijoje klausantis, kad kolegos visada saugo vienas kito užnugarį... Šitiek melo! Kur dabar Meisonas? Kodėl jis jos nesuranda? Kodėl jie negalėjo susekti Darko motociklo, kodėl negalėjo mesti vytis džipą, o verčiau gelbėti ją ir... Nusivylusi ji papurtė galvą ir panoro nusikeikti nors tikrai nebuvo nepraustaburnė. Motelyje į uodegėlę surišti plaukai lendant per langą ir bėgant išsilaisvino, kelios sruogos nemaloniai kuteno ausį ir krito į veidą, o ji negalėjo ištiesti rankos ir juos nusibraukti šalin.

Prakeikti plaukai. Ir saulė. Ir Darko. Darko labiausiai. Vien už tą žeminantį momentą ten kieme ant žolės kai jis leido jai leido išsigąsti manant, kad bus išprievartauta. Šunsnukis juk aiškiai žinojo, ką ji pagalvos. Norėjo parodyti, kad tai jis čia viską kontroliuoja. Dabar galės grįžęs pabučiuoti trobos duris, nes už jų tuščia.

Ji šyptelėjo iš kvailos minties atėjusios į galvą ir panoro nusijuokti bandydama įsivaizduoti jo veido išraišką. Iš burnos ištrūko slopinamas juokas. Ar jai protas maišosi? Ji eina nežinoma vietove, kepinant saulei, suraišiota ir pati sau juokiasi? Turi susikaupti ir pradėti galvoti. Tačiau ką čia buvo galima sugalvoti? Kodėl tas kelias vis toks pats vienodas? Ir jokių kitų namų tolėliau, jokių besiganančių gyvulių ar kitų ženklų, kad netoliese yra žmonių?

Kad bent turėtų vandens. Nors gurkšnelį... Vieną mažą gurkšnelį šalto vandens... Harli užsimerkė ir sustojo leisdama vaizduotei piešti tai ko ji šitaip troško. Bet pravėrus akis į jas smogė saulės spinduliai, o išsvajoto vandens nebuvo nė kvapo. Kiek laiko ji eina? Pusvalandį? O gal jau bus valanda? Turbūt jau bus, juk šitiek toli nuėjo, atsisukus senai nebesimatė nė ženklo to namo iš kurio paspruko.

Ferma. Darko pavadino šią vietą ferma nors akivaizdu, kad tai buvo apleista ferma. Bet reikia nepamiršti, kiekviena smulkmena gali būti svarbi jei pavyktų susisiekti su Meisonu. Jei sutiktų nors vieną žmogų ir galėtų paskambinti. Skyriuje jie galėtų nustatyti jos buvimo vietą palydovų pagalba. Tai trunka apie trisdešimt sekundžių. Ji vėl panoro juoktis. Suknistos trisdešimt sekundžių, tiek trunka nustatyti mobilaus telefono buvimo vietą nors skambintum ir iš kitos pasaulio pusės. Meisono numerį ji žinojo mintinai, besiruošiant operacijai buvo priversta jį iškalti mintinai.