Demaskuota (✔)

•8•

Harli gulėjo ant žolės bandydama suvirškinti naujieną, kurią ką tik nutėškė Darko. Kaip Metas galėtų būti jo brolis? Tarp jų buvo ne mažiau kaip dešimties metų skirtumas, o išvaizda jie vienas į kitą visiškai nepanašėjo.

Tačiau tai iš tiesų apsunkino situaciją. Iki šiol bandžiusi apeliuoti į Darko gailestingumą, dabar mergina suvokė, kad toks planas netinkamas. Be abejo, jis neleis broliui sėsti į kalėjimą, vadinasi tartis su juo tik laiko švaistymas. Ji turi sprukti.

Tuo pačiu iš tokios minties galėjo garsiai nusikvatoti. Jos rankas Darko surišo puikiai. Iš pradžių norėjęs panaudoti diržą, galiausiai apsigalvojo ir iš namo atsinešė virvagalį, o tada pasielgė ne mėgėjiškai kaip darytų daug kas, rinkdamiesi būdą supančioti riešus priekyje ar nugaroje. Ne. Darko nuleido vieną jos ranką pririšdamas prie vienos šlaunies, o kitą prie antros. Harli teliko eilinį kartą nusistebėti kaip gerai jis išmano šiuos dalykus.

Neturint antrankių, nesaugu asmenį supančioti paliekant jo rankas surištas vieną šalia kitos, nes tada žmogus gali darbuotis dešimčia pirštų ir bandyti atsipainioti, atsidaryti duris ir langus ir kitaip naudotis delnais. Tačiau delnus priglaudus prie kojų tokios galimybės nelieka, viena ranka negali padėti kitai ir nesutrikdoma kraujo apytaka, tokioje pozoje rankos ne taip nutirpsta ir yra mažiau veiksnios.

Dabar, palikęs ją gulėti, Darko nužygiavo prie mašinos ir atidarė galines furgono duris. Lengvai išokęs vidun netrukus nuleido slankiojančią pakylą su ant jos stovinčiu motociklu. Žinoma, kad nebuvo jo palikęs. Merginai teliko kaltinti save, kad iš karto nesusigaudė kur dingo motociklas.

Harli kiek leido į akis pliskinanti saulė apžiūrinėjo transporto priemonę. Tai buvo juodas BMW GS1200. Ji nedaug išmanė apie motociklus, bet šis atrodė tinkamas tiek asfaltui, tiek bekelei.

Susidomėjusi ji pastebėjo kaip vyras palinko prie jo ir netrukus ant žemės nutėškė nemažą plastikinį maišelį kokie naudojami maistui laikyti vakume. Paskui šį atskrido ir šleptelėjo dar vienas paketas. Kadangi jis kūnu užstojo pusę motociklo, Harli matomumas buvo apribotas, bet ji galėjo spėti, kad paketai buvo paslėpti motocikle, veikiausiai šio bake.

Galiausiai pasitraukęs nuo motociklo jis ėmė šluostytis rankas skuduru.
-Ar čia narkotikai?- surizikavo ji užduodama klausimą.
-O kaip manai?- jis sumetė maišelius į tą patį skudurą, kuriuo valėsi rankas ir užrišo šio galus.

-Ar dėl to susimušei su broliu?
-Tu per daug klausinėji, Harli.
-Girdėjau ką jam sakei. Klausei kodėl jis kažkur kišo nagus. Neatrodo, kad gerai sutartum su Metu,- ji žinojo, kad turbūt veltui gaišta laiką, bet kažkas vertė domėtis. Gal tas atšiaurus žvilgsnis sustingęs jo akyse kai nušveitė narkotikus? Kažkodėl jai pasirodė, kad jis net nenori jų liesti. Prisiminė kaip liepė atsikratyti jai gautųjų iš Lario, tada irgi buvo įsiutęs.

-Harli, tavęs tai neliečia. Nieko neklausinėk.- atskriejo greitas atsakymas.
-Panašu, kad dirbi jam kaip kurjeris.- nesiliovė ji,- Gabeni narkotikus per sieną, taip?- ji pastebėjo koks įsitempęs jo veidas, Darko regimai susinervino pradėjus kalbėti apie santykius su broliu. Galbūt tai buvo jo silpnoji vieta už kurios galima kabintis?

-Stokis ir eik vidun,- jis truktelėjo ją pagelbėdamas atsistoti, o tada griebė ryšulį pasukdamas link pastato.

Namas į kurį Darko ją įsivedė atrodė apleistas ne tik iš išorės. Viduje aplūžusius baldus klojo dulkių sluoksniai, o senos grindys girgždėjo su kiekvienu žingsniu.

Vietos rodėsi užtektinai, pastatas buvo vieno aukšto, nusidriekęs į ilgį ir Harli spėjo, kad pirmame aukšte bus įrengti trys ar keturi kambariai, tokio tipo namus seniau dažnai statydavo, o šis ir atrodė taip lyg dar prisimintų karo laikus. Buvo visiškai aišku, kad niekas čia negyveno, kažin ar ši vieta aplamai turėjo adresą, nes iki jos teko šitaip ilgai kratytis dulkėtu, vos pravažiuojamu takeliu.