Demaskuota (✔)

•31•

2 dalis

Po trijų metų

Darko Daltonas timptelėjo ant galvos dukslaus sportinio džemperio gobtuvą slėpdamasis nuo smulkių lietaus lašelių ir nuskuodė į pastatą. Mostelėjo ranka administratorei sveikindamasis ir įprastu judesiu priglaudė elektroninę kortelę prie vartelių leidžiančių darbuotojams įžengti į būstinės dalį, skirtą tik agentams. Bėgdamas laiptais užmetė akį į laikrodį, lūpos piktai susičiaupė, jis vėlavo į pasitarimą. Tie prakeikti pasitarimai, jis niekada nesugebės prie jų įprasti.

Trumpas bilstelėjimas į kabineto duris ir nelaukdamas pakvietimo jis žengė vidun. Žinoma, kad buvo paskutinis, visi jau sėdėjo prie ilgo stalo su savo nešiojamais kompiuteriais, užrašinėmis ir segtuvais. Tomas, departamento viršininkas stovėjo ties skaidrių lenta ir veikiausiai jau buvo pradėjęs kažką dėstyti. Jo žilstelėję antakiai nepatenkintai krustelėjo nudelbdami aukštą Darko figūrą neoficialiais drabužiais. Kostiumas nebuvo privalomas, bet iš nerašyto mandagumo dauguma agentų ateidami į pasitarimus užsimesdavo bent švarką. Daltonas tokiems niekams negaišo laiko.

-Atsiprašau, mano mašina sugedo,- išbėrė Darko eilinį melą. Tokių buvo pasiruošęs visą repertuarą nenumatytiems atvejams kai neužtekdavo paprasčiausiai atsiprašyti, kaip dabar, kai pasitarime dalyvavo keli aukštesni agentai.

Vienas jų dabar nepritariamai kostelėjo ir akimis nurodė Darko tuščią kėdę. Viena iš dviejų likusių, akies mirksniu konstatavo jis, vadinasi, dar kažkas nepasirodė. Nagi, nagi.

-Taigi, kalbame apie tikrai sudėtingą trijų dalių tarptautinę operaciją,- tęsė Tomas ir Darko susikaupė ties skaidrėmis. Kol kas jos vaizdavo jam visiškai nežinomą didmiesčio planą, kuris tuoj pat buvo išdidintas, o vyras bakstelėjo lazdele į kelis pastatus.- Čia, numatoma įrengti bazę-priedangą.

Durys vėl atsivėrė, šį kartą be jokio pasibeldimo ir dabar Tomo veidas persikreipė dar labiau:

-Ar aš turiu priminti, kad pasitarimas numatytas lygiai vidurdienį?- jis nuleido lazdelę įsispoksodamas į Ijaną. Darko pasiuntė užuojautos kupiną žvilgsnį kolegai ir geram draugui, bet šis atrodė sunerimęs daug labiau nei tiktų pavėlavus į pasitarimą. Greitu žingsniu perėjęs kambarį vyras linktelėjo susėdusiems ir prisiartinęs prie Tomo kažką sušnibždėjo. Jiedu pasitraukė į kampą.

Darko nuobodžiaudamas atsiduso. Visada tas pats. Pusvalandį turintys trukti pasitarimai dėl kurių yra priverstas trenktis iš įvairiausių miesto kampelių, užtrunka valandą ir net dvi, kai pasirodo koks nors liurbis su savo svarbiu reikalu. Ir net jei liurbiu šį kartą buvo jo paties draugas, Daltonas vis tiek atsilošė kėdėje, demonstratyviai parodydamas kitiems, kad yra nepatenkintas.

Iš tiesų nekentė viso šito biurokratizmo. Kiekvienai operacijai reikėjo pasitarimo. Komandų paskirstymas - pasitarimas. Nauja misija - pasitarimas. Mėnesio ataskaitų aptarimai - pasitarimas. Dieve, ko gero greitai Tomas ims šaukti pasitarimus kai norės nusipirkti naują švarką. Prie Hugo taip niekada nebuvo. Bet Darko mėgtas viršininkas buvo perkeltas ir dabar jie visi turėjo takytis prie Tomo ir jo nesibaigiančio noro viską planuoti popieriuje.

-Gerai, gerai,- sumurmėjo Tomas ir atsisuko į likusius,- atrodo turime nepaprastąją situaciją.

Tyla. Visi akmeniais veidais žiūrėjo į viršininką laukdami tęsinio. Nepaprastoji situacija Tomo žodyne galėjo būti ir banko apiplėšimas už kampo ir teroristinis išpuolis šalies mąstu. Jis nuolat drabstėsi skambiais žodžiais norėdamas atkreipti visų dėmesį, bet Darko jau seniai perprato, kad daugiau nei puse atvejų, tai niekam tikę situacijos, kurias gali sutvarkyti ir kiti skyriai ar net policija.