Demaskuota (✔)

•13•

Iš miego Harli budo nenoriai. Niekada negarsėjo kaip ta, kuri iš lovos iššoka vos suskambus žadintuvui, o vakar krito miegoti tokia nuvargusi, kad taip ir nebesulaukė grįžtančio Darko. Iš dalies ir džiaugėsi tuo, kad jis kažkur užtruko, nes prieš išeidamas buvo gerokai įsiutęs. Tie jo klausimai varė ją iš proto, o svarbiausia, kad kas kartą turėdama greitosiomis sugalvoti atsakymus, ji vis giliau klimpo savo melo liūne.

Jis ketina sužinoti tiesą. Bet negali. Tai tik žodžiai, grasinimas siekiant įbauginti, kartojo ji sau. Bet ramiau nebuvo. Per daug įtampos atsispindėjo jo žvilgsnyje. Ne, jis nejuokavo.

-Kelkis, Harli,- ranka dar kartą pajudino jos petį ir dabar ji atsimerkė. Darko stovėjo priešais ją. Vakarykščius rūbus buvo pakeitęs kitais, dabar jo akims ryškų kontrastą sudarė raudoni marškinėliai ir ji pagalvojo iš kur jis ištraukė sau drabužius, gal vežiojasi motociklo daiktadėžėje?- Mariana pagamino pusryčius, po jų iškart išvažiuojam.

Ji vėl atlošė galvą ant pagalvės. Niekur nenorėjo važiuoti, būtų mielai dar nusnūdusi.

-Kodėl dabar? Kodėl negalim išvažiuoti vėliau?
-Nes kelias ilgas, noriu pasiekti tikslą prieš sutemstant.

Ji kone sudejavo. Dar viena ilga kelionė ant motociklo kepinant saulei?
-Kodėl mes išvis turim kažkur važiuoti?- ji atsisėdo dairydamasi į sujauktą lovą,- Ar tu irgi čia miegojai?

-O kur dar galėčiau miegoti?- kilstelėjo antakius Darko,- Rosita tau davė šituos,- jis nušveitė jai ant lovos krūvą drabužių,- apsirenk ir ateik į namą.

Jis miegojo čia, šalia jos, o ji nė nepajuto? Nustėrusi Harli perbraukė ranka sau per veidą.
-Nepasakei kodėl mes turim išvažiuoti?
-Pasakiau tiek kiek tau reikia žinoti,- nukirto jis,- jei ketini pusryčiauti, turi dešimt minučių, kad pasirodytum prie stalo.

Ir viskas. Plati jo nugara dingo lauke, jis nė nepasivargino uždaryti durų. Pyktelėjusi ji iššoko iš lovos ir uždarė bei užkabino kabliuką. Neketino būti užklupta persirenginėjant. Vakar išėjusi iš dušo baisiai nebenorėjo lysti į tuos pačius purvinus drabužius, bet nedrįso miegoti apsinuoginusi, todėl vis tiek prisivertė. Dabar su pasitenkinimu nušveitė šalin įgrisusius šortus ir apžiūrėjo ką jai pasiūlė Rosita.

Drabužiai privertė nusišypsoti. Mergina tikrai pasistengė išrinkti bjauriausius iš savo spintos. Harli panoro nusikvatoti užsitempusi plačius ir apsmukusius džinsus bei visiškai paprastus baltus marškinėlius be rankovių. Kiek pagalvojusi pasiraitė džinsų apačią pasidarydama juos ne tokius ilgus ir pasinaudojo savo senu diržu, kad šie geriau laikytųsi. Atrodys kaip lauko darbininkė, trūksta tik plačiabrylės skrybėlės. Ir batų. Taip, batai vis dar buvo problema ir atrodo niekam kitam be Harli jie nerūpėjo.

Pusryčiams Mariana patiekė moletes - tradicinius sumuštinius su pupelėmis ir sūriu, bet labiausiai Harli mėgavosi stipria juoda kava. Dirbdama visada gerdavo daug kavos, tai buvo jų visų tradicija, bet kuris laisvesnis kolega iškart bėgdavo į virtuvės patalpas ruošti kavos, o prieš pradedant reidus mieste jie sustodavo Starbucks ir pasiimdavo po puodelį išsinešimui. Šiltas garuojantis gėrimas maloniai kuteno nosį savo aromatu ir jei užsimerktų, būtų galėjusi įsivaizduoti, kad tai tik draugiški pusryčiai pas kokius nors pažįstamus.

Bet draugiškumo čia buvo mažai. Mariana su ja nekalbėjo, jos vyro aplamai nebuvo, o Rosita per stalą šaudė į ją tuo pačiu atviru ir provokuojančiu žvilgsniu. Kai nežiūrėjo į Harli, tada šypsojosi Darko, kuris visai ramiai susikimšo sumuštinius, išgėrė kavą ir persimetęs su jomis keliomis ispaniškomis frazėmis atsistojo.

-Pasiruošusi?- mėlynos akys apsistojo ties Harli pečiais ir ji nustebinta ilgo žvilgsnio pati pažiūrėjo ten kur jis buvo įsistebeilijęs. Didelė mėlynė puošė jos ranką visai netoli peties. Vakarykštė, atsiradusi po to tai kai griuvo ant akmens. Tiksliau buvo pargriauta.