Demaskuota (✔)

•18•

Pabudusi ryte Harli pirmiausia pažiūrėjo pro langą. Darko motociklas buvo dingęs ir su palengvėjimu atsidususi ji suskubo rengtis.

Lauke kybanti ryški saulutė žadėjo būsiant dar vieną kaitrią dieną. Harli rankos jau buvo įdegę vakar visą dieną prasėdėjus kelyje ant motociklo.  Jai būtinai reikėjo gauti kokią skrybėlę. Tokioje vietoje jų turėtų būti užtektinai.

Pravėrusi langą ji stipriai į plaučius įtraukė gaivaus oro. Vietoj įprastinio miesto gaudesio čia ją supo paukščių čiulbėjimas ir maloni tyla. Turbūt būtų visai smagu gyventi tokioje sodyboje. Bet ilgai be darbo ji nenusėdėtų, per daug gerai žinojo savo veiklią prigimtį.

Pastarosiomis dienomis buvusi suvaržyta, dabar Harli vėl pajuto laisvės skonį. Galėtų išeiti iš čia tuoj pat, bet nepasiduos emocijoms. Pirmiausia reikia apžiūrėti šią vietą ir išsiaiškinti kas čia slepiama.

Benitos pavaišinta sočiais pusryčiais ir persimetusi keliais laužytais anglų ir ispanų kalbų žodžiais, Harli suprato, kad ši moteris jai nepadės. Kiekvieną klausimą jai tekdavo kartoti po kelis kartus pasitelkiant ir gestų kalbą. Viskas ką pavyko išsiaiškinti, kad Darko išvažiavo anksti ryte, o pati Benita turi reikalų mieste.

Kur miestas ir kiek mylių iki jo moteris nemokėjo paaiškinti arba klausimo nesuprato ir Harli pasidavė ketindama susirasti ką nors kitą. Padėkojusi už pusryčius ir kavą, nėrė laukan iškart pasukdama prie ūkinių pastatų.

Neskubėdama apžiūrėjo juos iš išorės. Mediniai, aiškiai rankų darbo, statiniai driekėsi nemažame plote. Šalia buvo pastatytas senas pikapas, mėtėsi kažkokie maišai, veikiausiai palikti sukrauti į automobilį. Apsidairiusi ar niekas nestebi Harli atpainiojo vieno maišo virvę. Grūdai. Kyštelėjo ranką giliau, bet nieko kito nepavyko apčiuopti.

Žinoma, tai nereiškia, kad narkotikai paslėpti būtent šiame maiše. Arba paskirstyti tokiomis mažomis pakuotėmis, kad neišpylęs viso turinio ant žemės ir nesurasi. Tikrinti visų maišų ji negalėjo, per daug pavojinga tai daryti tokioje atviroje vietoje.

Atidžiai apžiūrėjusi mašiną nutarė, kad ši dažnai naudojama. Numeriai Meksikos, kapotas purvinas ir vos įlenktas, viduje mėtėsi purvinos pirštinės ir kažkokie dokumentai. Susidomėjusi Harli truktelėjo dureles. Nerakintos. Įsliuogusi vidun pasidairė raktelių, bet šių nesimatė. Tada čiupo popierius, bet gavo nusivilti. Viskas ispaniškai.

Buvo panašu į pardavimo ar pirkimo sutartį su parašais ir antspaudu. Ko gero, nieko įdomaus, narkotikų prekeiviai popierių nepasirašinėja, šie bus susiję su rančos veikla.

Išlipusi lauk ji nutykino prie artimiausio pastato. Paaiškėjo, kad tai arklidė. Specifinis tvaikas trenkė jai į nosį priversdamas susiraukti, bet viduje netvarkos nebuvo. Iššluota žemė, ilgos palei sieną besitesiančios ėdžios ir vandens girdykla, kabliai su pančiais ir apynastriais, nebuvo tik pačių gyvulių. Galbūt laukuose.

Palikusi ramybėje arklidę ji atidarė antrojo pastato duris. Čia buvo varstotas, daugybė įvairiausių įrankių, viename šone sukabintos kopėčios, dalgiai, kirviai ir kiti reikmenys, kitame sukrauti kažkokie maišai, dėžės, brezento ritiniai.

Ji truktelėjo sieninės metalinės spintos kampe duris, bet išvydo tik gausybę plastikinių dėžių. Iš pagrindų surūšiuoti varžtai, vinys, apkaustai ir panašios smulkmenos.

Nieko tinkamo. O gal ji pernelyg skubotai ieško? Juk tokie dalykai nebus padėti ant akių. Gal reikia grįžti į arklides ir iš tiesų jas iškratyti? Narkotikai gali būti paslėpti ėdžiose, po grindų lentomis, bet kur... Harli prisiminė apleistą fermą ir slėptuvę sienoje. Ne, ji negerai daro skubiai eidama per pastatus. Reikia grįžti ir pradėti iš naujo.