Demaskuota (✔)

•27•

Kelionė iš Karloso vilos buvo daugiau nei niūri. Įspausta pikapo gale Harli girdėjo kaip Darko ispaniškai kalbasi su Fabio. Kelis klausimus uždavė ir Mirėjai, kurią pasisodino į priekį, pas save. Tuo tarpu Harli atiteko mašinos galas kur ji įsitaisė ant kažkokių maišų. Ir tyla. Su ja daugiau šnekėtis Darko nepanoro.

Užtat ji turėjo daugybę laiko pamąstyti apie daugiau nei keistą jo elgesį. Viskas ką apie šį vyrą žinojo nesusilipdė į vieną krūvą, ji sėdėjo tarsi prieš keistai netinkančius mozaikos gabalėlius, surinktus iš skirtingų dėžučių ir veltui bandė suvokti ką iš tiesų vaizduoja piešinys.

Jis pyko. Bet atvažiavo jos ieškoti. Žino, kad yra policininkė, bet dar neišmetė jos pakeliui, kokioje dykumoje. Sako, kad jiems abiems iškilęs pavojus, bet tuo pačiu nurodo, kad išsigelbėti jie turės kartu.

O kur visame šitame reikale jo broliai ir žuvusi šeima? Ji pati? Harli panėrė rankas į plaukus taršydama juos ir veltui kvaršindama galvą. Nesugebėjo sau paaiškinti kas čia vyksta.

Mašina sustojo kažkokioje fermoje. Dvokė specifiniu gyvulių kvapu, aplink nė ženklo tvarkos kaip prieš tai lankytose rančose. Kieme mėtėsi kibirai, kažkokie prietaisai, aplūžę padargai, netoli įėjimo iš apskretusio dubenėlio vandenį lakė katinas. Keletas bet kaip susodintų medžių ir senovinis šulinys su sukama svirtimi, visa tai priminė namus, kuriuose žmonės gyveno dar prieš karą.

Abu vyrai iššoko lauk nepaliaudami kažką diskutuoti. Fabio mojavo rankomis, kažką pasakojo ar aiškino. Darko atsiskyrė nuo jo ir pasuko prie pikapi galo, nuleidęs bortelį pamojo Harli išlipti.

-Kur mes esam?- ji pakilo. Kojos buvo aptirpę nuo ilgo ir nepatogaus sėdėjimo.
-Čia Fabio tėvo ferma. Turėtų būti saugu iki kol sutems, o paskui leisimės į kelią link sienos,- Darko atsisukęs vėl  kažką pasakė Fabio. Šis nužingsniavęs atlapojo namo duris ir dingo viduje.
-O kaip Mirėja?
-Pasirūpinsiu ja.

Harli nepatikliai įsistebeilijo jam į  akis. Tokie žodžiai vėl sukėlė nerimą. Vyras ištiesė jai ranką padėdamas iššokti iš automobilio ir akimirkai sulaikė:
-Harli, negi manai, kad ją nuskriausiu? Kuo po galais mane laikai?
-Tu man pasakyk,- ji žiūrėjo į mėlynas Darko akis galvodama koks jis atrodo nuvargęs. Papilkėję paakiai, vos pablyškęs veidas, tačiau žvilgsnis vis dar buvo toks pat aštrus.- atrodai pavargęs,- nesusilaikiusi pridėjo.

-Jei iš karto būtum pasakiusi kas esi, daug ko būtume išvengę.
-Pavyzdžiui būtum leidęs mane pasilaikyti savo broliui? Ar jis tikrai tavo brolis, Darko? Kuo toliau tuo keistesnių dalykų apie tave išgirstu. Tavo žmona...
-Neminėk jos,- staiga jo balsas atšalo,- kad ir kas būtum, tai nesuteikia tau teisės kalbėti apie mano šeimą.

Apstulbinta staiga pasikeitusio jo balso tono Harli loštelėjo atgal atšlydama.
-Tik norėjau pasakyti, kad...
-Pasilaikyk savo norus sau. Manęs jie nedomina. Pasakiau tau planą. Liksi čia kol sutems, tada atvažiuosiu su Fabio ir jis nugabens mus iki sienos. Viskas, Harli. Daugiau neturiu ką tau pridėti.

-Paleisi mane? O Metas? Jis jau laisvėje?
-Ar atsimeni mūsų taisyklę? Jokių klausimų. Džiaukis, kad išvažiuoju, mūsų pokalbis dėl tavo pabėgimo bus nukeltas šiek tiek vėlesniam laikui.
-Juk supranti, kad būsi suimtas?
-Kol kas mesk šalin savo herojiškumą. Čia Meksika. Tu - ne pareigūnė. Tavo uniforma ir pareigos čia nieko nereiškia, tuo labiau man. O dabar judinkis į namą. Ketinu tave surišti.
-Ką?- kilstelėjo antakius ji nepatikėdama tuo ką išgirdo.

-Man jau gana tavo kvailų pabėgimų ir nežadu daugiau vaikytis tavęs po visą šalį.- jis suėmė ją už parankės ir nutempė prie namo,- Dabar užeisi ir pasinaudosi tualetu, o tada surišiu tave. Šį kartą tu tikrai lauksi manęs ten kur paliksiu net jei tave reikėtų prirakinti prie grindų.