Demaskuota (✔)

•17•

Harli sulaikė kvapą, plačiai atmerkusi akis žiūrėjo į jo žvilgsnio skleidžiamus burtus ir jau žinojo kas dabar nutiks, bet noras priešintis dingo tarsi niekada ir nebuvęs.

O tada pajuto jo lūpas nusileidžiant ant savųjų, kūnu perbėgo šimtai adatėlių, o rankos pačios apsivijo jo tvirtą nugarą. Bučinys prilygo elektros iškrovai, tokie stiprūs jausmai ūžtelėjo jos sąmone per kelias dešimtąsias sekundės dalis.

Apstulbusi ji pagalvojo, kad tai negali būti tikra. Neįmanoma, kad kas nors priverstų ją šitaip jaustis. Lūpos pačios vėrėsi jam, trokšdamos dar, kūnas glaudėsi arčiau jo rankų, o nerimą pakeitė kitas daug stipresnis jausmas, kurio ji nemokėjo apibūdinti.

Tarsi kas būtų uždegęs ugnį jos viduje ir dabar ji plėstųsi vis didėdama, pasiekdama kiekvieną kūno ląstelę, sukeldama atgarsius nuo pirštų galiukų iki pėdų.

Darko lėtai atsitraukė, jo delnas nuslydo jos pečiais, o lūpos ėmėsi ragauti kaklą. Harli užsimerkė panirdama į naują malonumo bangą. Ar tai buvo kažkokia magija? Sapnas? Galbūt dėl išgerto vyno?

Jautėsi tartum užhipnotizuota, kūnas atsiliepė į jo bučinius lyg niekada ir nebūtų buvę tų vaikinų iš senų pasimatymų ir jų bučinių, kuriuos ji atgrasiai nusivalydavo nuo lūpų vos ištaikiusi progą.

-Ar atsimeni ką tau sakiau?- sušnibždėjo Darko ir ji pagalvojo, kad nieko nėra gražiau už jo pritildytą balsą dar alsuojantį buvusiais bučiniais.- Man nereikia naudoti prieš tave jėgos.

Harli mintis perskrodė įvykiai degalinėje. Atsiminė save, išraudusią ir pasipiktinusią, išdidžiai atkirtusią jam, kad niekada gyvenime neprasidėtų su tokiu kaip jis. Ar ji visai pakvaišo? Bučiuojasi su kriminaliniu nusikaltėliu. Jei darbe kas nors sužinotų, ji iškart lėktų lauk.

-Pasitrauk!- stumtelėjo jį nuo savęs visa jėga,- Kaip drįsti prie manęs lįsti?! Kas manaisi esąs?!- ištrūkusi iš jo rankų pašoko nuo lovos,- Jei dar kartą padarysi ką nors panašaus, prisiekiu, nudėsiu tave miegantį.

Ją pasiekė juokas. Kraujas užvirė dar labiau. Rankos vis dar lengvai virpėjo nuo ką tik patirtų glamonių, bet pažeminimas, kurį nusprendė patyrusi buvo dar didesnis.

-Juk žinai, kad negalėtum manęs sustabdyti jei sugalvočiau tęsti?- Darko vėrė ją akimis,- Nenorėtum sustabdyti, Harli.
-Esi pasipūtęs šunsnukis, kurio ego didesnis už save patį! Apsimetei, kad apsaugojai mane nuo savo brolio, bet esi toks pat niekšelis!

-Nuo to, kad daug šauksi, niekas nepasikeis. Dar atpažįstu kai mergina mano rankose nori to paties ir tu, Harli, sekundėlei užsimiršai, ar ne? Siunti, nes sulaužei savo griežtas taisykles? Aš per prastas tavo rankoms ir tavo lūpoms?- jis pašoko iš lovos ir vėl prisitraukė ją,- Bet tavo kūnas sako ką kita. Manau, turėsi apie ką pagalvoti ateinančiomis dienomis.

Jis sugavo jos riešą nespėjus užsimoti antausiui. Darko akyse sublizgo linksmos kibirkštėlės:
-Turi daug energijos, ar ne? Bet yra žymiai geresnių būdų jai išlieti.
-Niekada gyvenime! Girdėjai?! Turėtum mane surišti ir primušti, bet savo valia niekada su tavim nemiegočiau.

-Su kuo iš tiesų žaidi, Harli? Man nereikia tavęs rišti.- jo pirštai perbėgo jos palaidinės krašteliu ties petimi ir nusileidę stabtelėjo visai šalia krūties,- Galiu gauti tave dar šią naktį, tiesiog dabar.- jo lūpos prisispaudė prie josios uždusindamos karštu bučiniu.- Bet būsiu geras, pasilaikyk savo mergaitės statusą jei jis tave taip džiugina. Galbūt turėtum surengti aukcioną ir atsiduoti tam, kas sumokės daugiausia?

-Nekenčiu tavęs. Tu šlykščiausias žmogus, kokį esu sutikusi!
-O tu, pati prasčiausia melagė, mieloji,- jis paleido ją.- Saldžių sapnų, užleisiu tau ir tavo padorumui visą kambarį. Tiesą sakant ir neketinau čia miegoti. Namas pakankamai didelis, tuščių kambarių čia užtektinai.