Demaskuota (✔)

•14•

Šią akimirką ji kone fiziškai juto koks įsielektrinęs oras aplinkui juos. Niekada negalėjo pakęsti savo vertę žinančių vyrų, tokių darbe buvo mačiusi ne vieną. Seniau dirbantys pareigūnai visada mėgdavo pabrėžti, kad jie žino kaip susitvarkyti su tam tikromis situacijomis, jų rankos nedreba ir neprakaituoja, o balsas visada ramus ir tolygus. 

Bet šis vyras nekalbėjo jai apie darbo metodus. Jis turėjo omeny... seksą. Buvo velniškai užtikrintas savo sugebėjimais. Harli panoro smogti jam iš pykčio. Taip, gal kokios apkvaišę mergelės ir griūna jam po kojomis, juk nepaneigsi, kad Darko gerai atrodo. Bet sakyti jai, kad ateis pas jį... Tai buvo absurdas. 

-Niekada nenusižeminčiau tiek, kad eičiau pas bet kokį vyrą, o dar tokį kaip tu,- tėškė ji išdidžiai pakeldama galvą. Susikryžiavo rankas ant krūtinės bandydama atlaikyti jo deginančias akis,- geriau numirčiau, sakau tau, negu miegočiau su tokiu padugne!

Padugnė buvo per stiprus žodis, bet ji tai suvokė tik po to kai ištarė. Darko nebuvo panašus į padugnę. Bet jis buvo nusikaltėlis, prekiavo narkotikais ir galas žino kuo dar užsiėmė. Tokie vyrai į jos akiratį aplamai nepatekdavo, matydavo juos tik su antrankiais, atvesdinamus į skyrių. 

-Ieškai princo su naujausiu ferrari, dirbančio banke ir sumokėsiančio už visus tavo pirkinius?- jo lūpas iškreipė niekinamas šypsnys.- Ir kaip sekasi, Harli? Ar daug tokių radai?

-Ne tavo sumautas reikalas!
-Nė vieno, ar ne?
-O tu?! Kiek radai padorių moterų, kurios eitų su tavim kai esi tik... - ji padarė pauzę nebesugalvodama kaip jį pavadinti.

-Kai aš kas? Nagi, drąsiau. Pritrūkai epitetų? Tai leisk palengvinti tau užduotį, padorioji,- jis šaipėsi. Stovėjo susikišęs pirštus už diržo, prasižergęs, visa povyza demonstruodamas pasitikėjimą savimi. Staiga ji prisimerkė. Šunsnukis vaidino. Dabar ji suvokė ką jai primena štai tokia stovėjimo maniera. Taip stovi policininkai, nes labai patogu laikyti rankas ant plataus diržo su ginklo įmaute. Vienas nežymus judesys padeda išsitraukti revolverį, nes ranka visada šalia.- manęs nedomina nekaltos mergužėlės, su jomis pernelyg nuobodu.- pratęsė savo mintį Darko.

Apstulbusi Harli aiktelėjo. Kaip jis drįsta?! Mintis apie policininkus ir ginklus iškart pasitraukė į antrą planą. Suglumusi bandė susigaudyti, kokiu būdu jis galėtų žinoti tokį dalyką? 

-Juk neklystu, ar ne?- Darko erzinamai šypsojosi.- Todėl tau taip nesiseka vaidinti gatvės mergšę. Tik niekaip nesuprantu koks tavo buvusiojo Beno ar Terio vaidmuo? Ar jam neužteko milijonų tave pasiguldyti? 

-Aš nemiegu už pinigus!

-Visos taip daro, Harli,- gūžtelėjo jis,- gatvės mergužėlės miega už mažiau, o padorios moterys, kaip tu save vadini, ieško apvalios sumelės. Bandai pasakyti, kad nesusidėtum su padugne, bet jei aptikčiau tave kokiame klube, vilkėdamas kostiumą ir pasakyčiau, kad turiu savo verslą, nesunkiai tave gaučiau, ar ne? Žaidi pati su savimi, Harli. 

-Tai tu žaidi su savimi. Bandai pateisinti savo gyvenimo būdą, bet jam nėra jokių pateisinimų!
-Ir kuo anot tavęs aš užsiimu?
-Tavo motociklas buvo prikimštas narkotikų, sakei, kad esi nužudęs žmonių, o tavo broliai tikri gyvuliai. 
-Tu irgi nužudei žmogų, Harli. Kuo tuomet skiriesi nuo manęs?

Ji jau norėjo išrėkti, kad nieko nenužudė, bet teko prikasti liežuvį. Tokie pokalbiai buvo pavojingi, netyčia galėjo ištarti ką nors pražūtingo. Pyptelėjo pro degalinę važiuojantis krovininis furgonas sekundei pertraukdamas jų pokalbį. 

-Padariau tai netyčia.
-Palik tai advokatams, Harli. Kai kas nors miršta, žodžiai tyčia ir netyčia tinka tik teismo salei, kad skirtų tau bausmę pagal įstatymą. To, kuris mirė šeimai visiškai tas pats, žmogus juk miręs. Jo nebėra, ar ne? Manai, kad skauda mažiau jei žinai, kad tavo artimasis buvo nutrenktas netyčia? Gal tikiesi, kad jo šeima verktų mažiau, jei žinotų, kad tikrai neplanavai?