Demaskuota (✔)

•20•

Harli dar kartą kilstelėjo telefoną prie ausies, bet Meisonas ragelio nekėlė. Nusivylusi atsiduso ir pažiūrėjo į Fabio, kuris vis dar laukė paaiškinimų, bet pirmiau kilęs noras viską jam papasakoti staiga atslūgo.

Ar iš tiesų gali juo pasitikėti? Kas jei jis vėliau informuos Darko kuria kryptimi ji pabėgo? Kaip geriau pasielgti? Kur po galais įlindęs Meisonas kai jo šitaip reikia? Jei perskambins vėliau, o Fabio šalia nebus, ji liks nieko nepešusi.

-Parašysiu vieną žinutę, gerai?- pasiteiravo ji,- Parodyk kaip, tavo telefone prastai susigaudau.
-Štai čia,- Fabio įjungė jai programėlę.

Meksika, ranča Cal Ver. Judu į artimiausią miestą. Kodas 83. Numeris laikinas. H.

Išsiųsta. Ji skubiai ištrynė žinutę. Kodas reiškė sveiką ir gyvą asmenį, Meisonas supras. Tačiau kaip greitai jis sukels pajėgas paieškai? Jiems reikės Meksikos pareigūnų pagalbos... Užtruks. Ji galėtų palaukti iki vakaro, bet geriau būtų sprukti kol yra užtikrinta galimybė.

-Kur galėčiau gauti mašiną?- ji atidavė jam mobilųjį.
-Sakei, papasakosi kai ką svarbaus.- priminė Fabio.
-Taip. Bet man reikia automobilio.
-Galbūt galėčiau tave pavežti, bet dar turiu apvažiuoti porą kitų vietų ir įsitikinti, kad ten viskas gerai.
-Man tinka,- skubiai linktelėjo Harli,- važiuosiu kartu.

-Gerai, sėsk į mašiną,- Fabio švystelėjo jai raktelius,- aš dar turiu kai ką pasakyti darbininkams ir tuoj pat ateisiu.
-Tinka.- ji sugavo raktelius ir patraukė prie pilkojo pikapo.

Šio vidus buvo ne ką tvarkingesnis už prieš tai matytą. Vandens pakuotėmis užkrauta visa keleivio sėdynė, šalia mėtėsi aptrinta kaubojiška skrybėlė, kažkokie vokeliai... Harli praskleidė vieną jų. Pinigai. Turbūt atlyginimai darbininkams. Akies kampeliu pažvelgė į Fabio, kuris jau buvo lauko viduryje, prie dirbančiųjų. Jis stovėjo kalbėdamasis su jais, nugara atsigręžęs į automobilį.

Fabio nieko nemato. Čia yra pinigų. Ji turi raktelius. Bakas puspilnis. Harli rankos veikė tokiu pat greičiu kaip ir mintys. Staigiu judesiu pasuko raktelį užvesdama variklį. Fabio atsisuko, bet ji neleido judviejų akims susidurti. Pikapas pasidavė į priekį visu greičiu ir Harli tvirtai rankomis įsikirto į vairą.

Viskas. Ji laisva. Turi automobilį ir pinigų degalams. Dabar niekas jai nesutrukdys grįžti į valstijas. Giliai įkvėpė bandydama nusiraminti. Fabio neturi kuo jos vytis. Darko nėra. Jai negresia joks pavojus. Reikia tik surasti kelią iki artimiausio miesto arba bet kur, kur būtų galima nusipirkti žemėlapį. Degalinė. Motelis. Tiks bet kas.

Siauras keliukas tarp laukų netrukus išsišakojo, daug negalvodama Harli pasirinko dešinį ir leidosi tolyn tokiu pat smėlėtu taku. Vienintelis skirtumas buvo besikeičiantys laukai. Vienur augo žemaūgiai medeliai, kitur tik žolė, paskui vėl vagomis suarti laukai.

Dar viena kryžkelė. Tebus dabar į kairę. Juk nesitęs šitie laukai amžinai. Kažkur turi būti normalus kelias. Norėdama nusiraminti ji įsijungė radiją ir ėmė sukinėti ieškodama ar nepagaus kokios angliškos stoties, bet veltui. Grojo vien ispaniška muzika. Velniai nematė, bus gerai.

Harli vėl susikaupė į kelią. Dar vienas kelio išsišakojimas. Dėl Dievo meilės, kas čia per labirintai? Kokio ploto šitie laukai, juk negali aplink viskas būti tik dirbama žemė! Kairėn.

Po kelių minučių ji stipriai nuspaudė stabdžius. Stovėjo priešais medinę lentelę, nuorodą. Tamsiai ruda strėlė rodė kryptį, kuria ji važiavo ir skelbė "Hacienda Cal Ver".

Susinervinusi ji pabarbeno pirštais į vairą. Gerai. Tik nereikia nervintis. Taip, šita kryptis netinka. Vadinasi pavažiuos atgal ir suks priešingon pusėn. Nėra ko jaudintis. Tik du pasirinkimai, blogąjį jau išbandė, kitas yra tas, kurio jai ir reikia. Paprasta.