Demaskuota (✔)

•6•

-Neturiu batų,- Harli bandė vilkinti laiką nors neturėjo supratimo ar tai nors kiek padės jos ieškantiems kolegoms. Juk praėjo jau ne viena valanda, jie turėjo užblokuoti kelius, patikrinti kameras ir pabandyti nustatyti motociklo vairuotojo tapatybę. Bet važiuodamas Darko dėvėjo šalmą, o numeriai, kaip ji suprato iš prieš tai buvusio pokalbio, buvo netikri. Tačiau kiekvienas motociklas dabar bus stabdomas tuo nereikėjo abejoti. Nebent... nebent jie jau toli nuo Rio? Bet tai buvo neįtikėtina, panašu, kad užmigdęs ją Darko pasinaudojo vienu iš Rio motelių, nes vežtis susmukusią moterį motociklu jam turėjo būti nelengva. 

Tačiau visa tai buvo spėlionės ir nieko daugiau. Harli niekada nedirbo detektyve ar tyrėja ir nemokėjo sudėlioti smulkmenų į vientisą paveikslą, tačiau bent jau bandė susidaryti bendrą vaizdą kas nutiko nuo tada kai ji prarado sąmonę. 

-Tau jų ir nereikia,- Darko jau buvo atidaręs duris ir laukė jos išeinant.
-Kaip tai nereikia?- pasipiktino ji. 
-Tik eik paskui mane,- nukirto jis,- jokių dramų, Harli, aš tave perspėjau.
-Tik pasakiau, kad neturiu batų. Čia ne dramos.
-O aš pasakiau, kad tau jų neprireiks. 

Nori nenori teko nutilti. Išeidama iš kambario ji pamėgino apsižvalgyti. Motelis kaip ir įprasta tebuvo vienas ilgas pastatas su į kiekvieną kambarį vedančiais atskirais laiptukais, o mūriniame pastate priekyje bolavo įsikūrusi registratūra. Aikštelė skirta mašinoms pasistatyti, tolėliau driekėsi gatvė, bet Harli nematė jokių pavadinimų leidžiančių geriau orientuotis. Tokia vieta galėjo būti bet kur.

Darko vedėsi ją prie sunkvežimio ir Harli nejučia stabtelėjo išvydusi baltą furgoną be jokių užrašų.
-Kas čia?- įtariai paklausė,- Juk turėjai motociklą.
-Lipk vidun, klausimus užduosi paskui. 

Harli apmetė akimis kiemą, žmonių nesimatė. Jei bėgtų ar suspėtų iki administracijos pastato prieš jam pasivejant? Akimis išmatavo atstumą, bet vos kryptelėjus galvą pažiūrėti kur tiksliai stovi ją pagrobęs vyras, šis iškart sulaikė jos alkūnę.

-Lipk vidun, Harli,- švelniai kimus balsas grasino tuoj pat virsti pavojingu, ji matė tai iš jo akių, kurios žybtelėjo įspėdamos nieko nesiimti. 

Lengvai įveikusi pakopas ji užkopė į kabiną ir Darko užtrenkė dureles iš jos pusės, o tada apėjęs mašiną įsliuogė vidun pats. Vos jam užvedus furgoną Harli atsisuko:
-Kur tavo motociklas? 
-Kodėl taip rūpiniesi?- jis šyptelėjo ramiausiai stabteldamas prie išvažiuojamųjų vartų.- Pasėdėk ramiai.

Palikęs įjungtą variklį jis iššoko lauk ir dingo registratūros pastate matyt atiduoti raktų. Nieko nelaukdama ji persiropštė į vairuotojo vietą. Nemokėjo vairuoti sunkvežimio, bet tai negalėjo būti itin sudėtinga. Spustelėjo akseleratorių ir mašina pajudėjo pirmyn, bet Harli tuoj pat gavo surasti stabdį. Vartai. Vartai juk uždaryti ir darbuotoja atidarys juos tik tada kai vairuotojas atsiskaitys ir grįš į automobilį.

Štai kodėl jis taip lengvai paliko ją čia sėdėti. Niekšelis. Bet ji juk gali peršokti vartus pėsčiomis? Taip ir reikėjo daryti iš pat pradžių. Susinervinusi dėl tokio savo kvailumo Harli įnirtingai atplėšė dureles ir tuo pat metu išvydo Darko išeinantį iš pastato.
-Kur nors susiruošei?- atskriejo jo balsas ir ji būtų galėjusi prisiekti, kad girdi pašaipią gaidelę. Šunsnukis buvo tiksliai apskaičiavęs, kad ji niekur nespės pasprukti.

-Taip!- įsiutusi ji šoko lauk iš furgono nebesvarstydama pavyks ar ne. Administracija visai čia pat, tereikia įveikti kelis žingsnius ir...
-Neskubėk taip,- jis užstojo jai kelią ir suėmęs pečius apsuko atgal link mašinos,- argi mes nebuvom susitarę, Harli?

-Ar rimtai tikiesi, kad tiesiog ramiai sėdėsiu kol mane kažkur veši? Kad leisiuos tiesiog pagrobiama?!- ji šaukė garsiai, melsdamasi, kad kas nors, nors vienas žmogus susidomėtų. Juk negali visi būti tokie abejingi!