Demaskuota (✔)

•39•

-Imk kavą,- Darko įgrūdo jai į rankas popierinį puodelį ir užtrenkė automobilio dureles.- Čia bandelės, viena su šokoladu, kita su sūriu, nes nežinau kokias valgai. 

-Tiks abi,- Harli paėmė maišelį iš jo rankų ir iškart gurkštelėjo kavos. Jie nutarė negaišti laiko pusryčiaujant viešbutyje, abiems tiko įprastinis pareigūnų užkandžiavimas, kai maistas valgomas iš pakelės kavinių ar degalinių, tiesiog automobilyje, aptariant reikalus. Šiuo klausimu ji niekada nebuvo išranki. 

Daltonas įstatė savo kavą į automobilio durelėse įtaisytą laikiklį ir paguldė mobilųjį telefoną su žemėlapiu ekrane taip, kad abu galėtų matyti. 

-Gerai. Taigi, čia yra pagrindinė Santa Izabelės gatvė,- jis bakstelėjo pirštu. Čia paplūdimys ir didžiosios parduotuvės, o mes dabar esam čia, pačioje gatvės pradžioje, ar ne?
-Taip, teisingai. 
-Kur buvai paskutinį kartą kai jie tave pamatė?
-Paplūdimyje, maždaug čia,- parodė Harli. 

-Dviese, ar ne?- Darko nepatenkintas susiraukė,- man nepatinka, kad čia vaikšto daug žmonių, o tu negali man nupasakoti tiksliau. 
-Pasakiau viską apie automobilį.
-Man nerūpi automobilis. Jis ne toks svarbus. Atvažiuoti galima bet kuo. Kad bent turėtume blakę, galėtum ją neštis.
-Apseisiu, prisiminus paskutinį kartą kai ją nešiausi, menkai man padėjo.

Darko atsisuko, lūpos suvirpėjo juoku:
-Harli, ten buvau aš. Kas nors kitas be abejo nebūtų tikrinęs tavo kišenių, bent ne taip greitai. 
-Džiugu, kad nepamiršai,- sumurmėjo ji atsikasdama bandelės. 

-Būtų sudėtinga. Šiaip ar taip viena smagiausių operacijų per visą mano karjerą,- Darko vėl pažiūrėjo į žemėlapį.- Gerai. Svarbiausia yra mūsų susitikimas. Net jei niekas tavęs akivaizdžiai neseks ar nebandys užpulti, nereiškia, kad galim tiesiog susitikti po kelių valandų. Mano komanda atvyks po pietų, tada galėsim geriau pasiskirstyti po miestą, o kol kas noriu, kad tik pereitum gatve ir atsisėstum vienoje iš paplūdimio kavinių. Štai ten, iš čia ji man puikiai matyti. 

-Ir kas toliau? Ar nebus įtartina, kad ramiai sėdžiu paplūdimy kai nuo jų pasprukau vakar? Ar neturėčiau būti atsargi ir slapstytis.
-Tai apsimesk, kad kažko lauki. nervinkis, žvalgykis aplink, tegu jie galvoja, kad su kažkuo turi susitikti. Pasėdėk ne ilgiau valandos ir tada keliauk gatve pirmyn. Visą laiką gatve, nes nepamiršk, kad sekti tave galiu tik iš mašinos. Nesugalvok pasukti į miesto gilumą ir jei eisi per sankryžą degant raudonai šviesai, sulėtink žingsnį, kad tavęs nepaleisčiau iš akių.

-Gerai, o tada? Kur man dėtis? 
-O tada eik ir išsinuomok viešbutį nakčiai. Vėl grįžk į paplūdimį. Leisk jiems manyti, kad lauki kažko kas nepasirodo, esi sutrikusi, bet neturi kitos išeities kaip tik laukti. Jei niekas prie tavęs nekibs, vėlai vakare ateisiu į tavo viešbutį ir pasikalbėsim. Iki tol geriausia būtų nebendrauti, niekas mūsų dar nesusiejo ir tai leis man efektyviai įsikišti jei tau iš tiesų prireiktų pagalbos. 

-O jei jie puls?
-Čia yra ta dalis, kuri man mažiausiai patinka.- Darko prikando lūpą,- norėčiau, kad pasiimtum peilį ir pavaišintum tuos mulkius ašmenimis. 
-Planas ne toks.- papurtė galvą mergina,- jau sakiau, tegu jie mane paima. Galėsi sekti kur jie mane nuveš. 

-Jau sakiau, šitas punktas mane neramina. Nežinau kur jie gali važiuoti. Negalėsiu sekti jei važiuos už miesto, keliukais, kuriuose automobilis būtų pernelyg pastebimas, o jei mano komandos čia dar nebus, negalėsim keistis. Būsiu pastebėtas. Kitas reikalas, tas, kad jie gali tavęs ir niekur nevežti, o nudėti vos įsitempę į automobilį. Harli, negali leisti jiems tavęs pasiimti. 

-Bet tu nesulaikysi dviejų vyrų, vienas tikrai paspruks, įspės likusius, o tas, kurį pagausi gali ir visai nekalbėti. Mes nieko nepešim, o jie žinos, kad yra ieškomi. Tavo pasiūlymas niekam tikęs. 
-Taviškis tuo labiau!

-Jie nenori manęs nudėti. Galėjo tai padaryti tame paplūdimyje. Juk nesunku suprasti. Galvok logiškai. Šimtus kartų galėjo mane nušauti tiesiog mieste, juk nežinau kiek laiko buvau sekama. 
-Harli, iš kur žinai, kad jų mąstymas nepasikeitė? Taip, tada nenorėjo, sutinku. O dabar? Mes nežinom,- Daltonas pirštais pabarbeno į vairą,- net nenutuokiam kas darosi jų galvose. 

-Kodėl jie turėtų keisti planus? Na?- ji ryžtingai numetė tuščią maišelį ir susivertė kavos likučius,- Jiems niekas negalėjo pasikeisti. Taip, aš pabėgau išsigandusi, jie žino, kad aš kažką įtariu. Bet pagal juos, esu viena, nes Klaudijus pašalintas. Sutikau tave, bet apie tai jie nieko nenutuokia.

-Bet tavo daiktai dingo kai įlindai į mano mašiną.
-Manau, tai buvo vietiniai vagišiai. Arba kažkas rado juos vėliau. Juk praėjo pora valandų kol sugrįžom į tą vietą. Paimti galėjo bet kas. Net jei mano daiktai jų rankose jie niekaip nenurodo į tave. Sakykim, kažkas matė mane įlipant į automobilį, atrodys, kad slapta įlindau į kažkokio turisto mašiną, gal ketinau paslapčiomis sprukti iš miesto ar pavogti pinigų. Darko, niekas nežino, kad ši mašina priklauso būtent tau, tuo labiau kas tu toks. 

-Tu juos nuvertini. Tie kas atsiuntė nuotrauką biurui, ne kvailiai. Jie nežino kas aš, bet gali numanyti, kad tu jau ne viena. 
-Tuo labiau norės išgauti informaciją apie tave, tad manęs nežudys. 

-Tavo problema, kad manai suprantanti ką jie mąsto. Harli, tu net nežinai su kuo turi reikalą, bandyti atspėti jų veiksmus yra lošimas užrištomis akimis. Tai neprofesionalu.
-Tai rizika. Bet aš manau, tai geriau nei sukelti sąmyšį gatvėje bandant išsisukti nuo užpuolimo ir sugauti vieną jų arba nei vieno jei nepasisektų. Po to prarasim galimybę. Tu būsi apsišvietęs, manęs daugiau irgi taip atvirai nepuls.

-Ir gerai, galėsi dingti iš šios salos,- nesusivaldęs pridėjo Daltonas.
-Kuris iš mūsų dabar mąsto neprofesionaliai?

-Galim palaukti mano komandos ir pradėti su jais.- pasiūlė Daltonas.
-Jie atvažiuos po pietų, paskui ims temti, pats žinai, kad bus sunku sekti mane, o gatvėse sumažės eismas, tavo ar jų automobiliai bus geriau matomi. Pripažink, Darko, mano planas geresnis. 

-Nė už ką nepripažinsiu!- susierzinęs jis išsižiojo dar kažką sakyti ir staiga ranka siekė ginklo įkišto į automobilio sėdynę. Bet pavėlavo.

Harli suakmenėjo. Aplink jų automobilį stovėjo keli vyrai. Po vieną prie kiekvienų durelių. Stovintis prie Darko taikėsi į jį ginklu. Harli neklysdama atpažino pusiau automatinį Glock pistoletą. 

Durelės jos pusėje atsidarė tuo pat metu kaip ir visos kitos. Šaltas vamzdis prigludo jai prie pakaušio.
-Sėdėk ramiai ir ištiesk rankas į priekį,- pareikalavo vyras kuo gražiausia anglų kalba. 

Akies krašteliu stebėdama, kad Darko buvo paprašytas lygiai to paties Harli ištiesė rankas vis dar bandydama suskaičiuoti ar juos užpuolė keturiese, ar vyrų yra ir daugiau. Spragtelėjo antrankiai. 

-Išlipk ir sėsk ant užpakalinės sėdynės. Jokių triukų.

Darko vos pastebimai linktelėjo jai galva duodamas ženklą nedaryti nieko kvailo. Ko gero jis geriau suvokė jų šansus prieš šiuos vyrukus, kad ir kas jie tokie buvo. Harli buvo pasodinta šalia jo, tačiau su jais įsitaisė ir vienas vyrų. Kiti du susėdo į priekines sėdynes.

Atsargiai alkūne ji stuktelėjo Darko šoną įsmeigdama klausiantį žvilgsnį. Jis tik kilstelėjo antakius akimis rodydamas į vyrą įsitaisiusį už vairo. Nesuvokdama esmės Harli pasekė jo žvilgsnį. Akimirką pagalvojo, kad jai pasivaideno. O tada tas į kurį jiedu spoksojo atsisuko pademonstruodamas dailiai nubalintus dantis.

-Matau, kad manęs jau nebelaukei, Harli? Gal pristatysi man savo naują pažįstamą?

Harli atsilošė sėdynėje. Lūpos perdžiūvo. Į ją žiūrėjo Klaudijus Leklerkas. Jo rankose vis dar laikomas ginklas nepaliko abejonių, kad ši kartą jiedu susitiko ne kaip kolegos.