Demaskuota (✔)

•10•

Durims užsivėrus į orą pakilo dulkės, kambaryje iš tiesų senai nesilankė joks žmogus. Harli įsirėmė į vyro rankas stumiančias ją atbulą, bandydama šį sustabdyti.

-Darko...- sušnibždėjo, nes šaukti jėgų nebebuvo. Galų gale, kas ją čia būtų išgirdę.
-Kas, Harli?- jis įrėmė ją į lovos kraštą,- Ar neaiškiai pasakiau tau, kad nespruktum?

-Aš atsiprašau... Pabandyk mane suprasti. Nepažįstu tavęs. Turėjau surizikuoti...- jos balsas suvirpėjo,- Prašau... prašau...- ji prisivertė pakelti žvilgsnį į jo akis ir tuoj pat pasigailėjo. Liepsna siaučianti jose grasino sudeginti ją iki pelenų. Kodėl jis buvo toks piktas? Ir kaip jai pažadinti jo švelnumą jei toks aplamai egzistuoja?

-Prašai ko?- jo pirštai sulaikė jos smakrą neleisdami nusisukti.
-Ne...- žodžiai strigo, Harli pabandė įkvėpti, bet atrodė, kad oro vis tiek trūksta,- nieko man nedaryk. 

-Turėčiau,- jis palinko artyn ir ji kiek galėdama atsilošė bandydama vėl padidinti atstumą tarp jų veidų,- turėčiau tave iš tiesų pamokyti kur nuveda tokie žaidimai, Harli. 
-Ko... kokie žaidimai?- ją vėl ėmė krėsti drebulys.

-Persirenginėjimas ir bandymas patekti į štai tokias vietas. Ko po velnių tikėjaisi? Kad tave paglostys ir paleis namo? Ar bent buvo planas kas nutiks jei jūsų operacija nepasiseks? 
-Tai ne mano operacija... Prisiekiu, aš...

-Darko, kai ką pamiršai!- atskriejo vieno iš vyrų balsas iš už durų.- Pasiimsi pats, ar tau atnešti?! 

Darko sureagavo akimirksniu, Harli šūktelėjo kai jis stumtelėjo ją ant lovos akimirksniu atsidurdamas viršuje. Trūktelėjo jos marškinių sagas ir šios išlakstė į šalis atidengdamos kūną. Ji ėmė pliekti jį delnais stengdamasi ištrūkti.

-Tiek to, atnešu!- durys atsivėrė ir Darko palenkė galvą lūpomis nuslysdamas jos smakro kampučiu. Ji įsitempė. Šiurpas sumišęs su keistu jauduliu perbėgo jos kūnu ištrūkdamas silpnu atodūsiu.

-Pabūk ramiai,- sukuždėjo jis lūpomis pasiekęs ausį, remdamas ją visu savo kūno svoriu.

-Tu dar jos nė nenurengei,- ant lovos kažkas nukrito,- žmogau, nesikrapštyk visą dieną, mes irgi laukiam savo eilės. 
-Čiuožk velniop, Hari,- Darko sekundei atsitraukė nuo merginos,- tavo laikas irgi ateis.- jo balsas skambėjo šiurkščiai, visai nepanašus į tą, kuris ką tik kuždėjo jai.
-Aš nekantrus!- Haris skambiai nusikvatojo ir durys vėl užsidarė. 

Darko iškart atsitraukė nuo jos veido, bet liko užgulęs. Harli lūpos virpėjo niekaip nesudėliodamos sakinio. Ji nebesuprato kas čia vyksta. Dabar visko buvo tikrai per daug. Klausimai kilo jos sąmonėje vienas po kito. Akys užkliudė Hario numestą prezervatyvų pakuotę.

-Prašau... geriau iškart nušauk mane.- ji įsirėmė delnais jam į krūtinę jusdama kietus raumenis po jo marškinėliais.
-Bijai?- neskubėdamas jis stebeilijosi į ją,- Kaip, po velniais, tikėjaisi apsimesti prostitute jei krūpčioji nuo kiekvieno prisilietimo? 

-Nežinojau... nežinojau, kad viskas bus taip... blogai...
-Tai dabar žinok, Harli. Atsimink kartą ir visiems laikams, nes įlindai ten kur tokiai kaip tu ne vieta,- Darko vėl palinko artyn kvėpuodamas jai į veidą. Harli užsimerkė neištverdama to veriančio žvilgsnio įsmeigto į save,- ar supranti kas tavęs laukia? 

-Prašau...
-Neprašyk, pasakyk man, kad supranti.- dabar jo balsas skambėjo griežtai,- ar pilnai suvoki kokia bus šito nuotykio pabaiga? 
-Mane nušaus.- ji sukando dantis, bet ašaros jau ritosi skruostais.

-O prieš tai su tavim pasismagins. Šįkart mes čia tryse, bet galėtų būti ir dešimt. Ir patikėk, nei vienam nerūpės tavo prašymai ir ašaros. Ar supranti kur esi pakliuvusi?