Demaskuota (✔)

•40•

Darko Klaudijų atpažino akimirksniu, juk nieko kito ir neveikė vakar kaip tik žiūrėjo į jo fotografiją ir kaišiojo ją viešbučiuose klausinėdamas informacijos.

Bet tokia pabaiga nešovė į galvą net ir jam. Leklerkas susitepęs. Grupės vadas? Šitiek metų išdirbęs biure? Daltonas įsmeigė akis į vyrą stengdamasis išlaikyti ramų žvilgsnį. Kam jam visa tai? Pinigai? O gal yra šantažuojamas? Prasiskolinęs?

-Čia mano...- Harli kostelėjo,- draugas.
Darko širdis šoktelėjo. Dabar ne laikas meluoti. Šitas Leklerkas nepatikės. Nors... Jei jis nežino apie naują grupę...

Darko mintyse save apžiūrėjo. Vis dar vilkėjo eiliniais turisto rūbais. Tačiau automobilyje po sėdyne yra ginklas registruotas biuro vardu. O jei patikrintų telefoną... Išvystų P6 grupės nuotraukas ir viskas būtų aišku.

Bet Harli jau ištarė žodžius ir dabar liko sekti jos mintimi. Būtina atsikratyti mobilaus. Kai tik pasitaikys proga. Ir neduok Dieve Ijanas sugalvotų paskambinti dabar. Darko metė piktą žvilgsnį į Harli. Nereikėjo meluoti. Tai menkai jiems padės, tik pridarys daugiau bėdų.

-Draugas,- palingavo galva Klaudijus,- nieko man apie tokį nepasakojai.
-Susipažinom tik praeitą savaitę. Paplūdimy,- Harli pasiuntė Darko iškalbingą žvilgsnį.- Pasiskolinau iš jo pinigų, nes manieji baigėsi.

-Dosnus draugas?- Klaudijaus akys tyrinėjo Daltoną,- Na, apgailestauju, bet dabar tavo draugas pasivažinės su tavimi kiek ilgiau.
-Ko tu nori?- įsikūnyti į sunerimusį vyruką Darko neprireikė nė sekundės,- Aš turiu pinigų. Nenoriu jokių problemų.

-Iš tavęs man nieko nereikia, jei būsi ramus gal vėliau ir susitarsim. Važiuojam.- Leklerkas rankos mostu įsakė kitam vyrui stebėti belaisvius ir užvedė Daltono mašiną.

Darko veidrodėlyje pastebėjo paskui juos pajudant dar vieną autonobilį. Vadinasi, jėgos velniškai nelygios. Akies kampučiu apžiūrėjo antrankius ant savo riešų. S&W firma. Lengva šypsena perbėgo jo lūpomis. Užspaudžiami, dvigubo užrakto. Geriausias variantas jo situacijoje ir kvailas pasirinkimas iš Klaudijaus pusės. Su sąlyga, kad Harli nebus atskirta nuo jo.

Mašina lėkė keliuku už miesto ir netrukus pasiekė uostą. Tai nebuvo pagrindinis Santa Izabėlės uostas, labiau panašėjo į žvejų prieplauką. Iš Harli veido išraiškos atrodė, kad ji geriau pažįsta šią vietovę.

-Lauk. Lipkit lauk!- sustojus automobiliui paragino vyrai. Daltonas nesipriešino.
-Apieškok! Telefonai, dokumentai?!
Darko mobilusis atsidūrė Klaudijaus rankose ir buvo stipriu mostu pasiųstas į vandenį.
-Daugiau nieko neturi,- raportavo vienas iš vyrų.

Juos apspitę vyrukai grubiais judesiais stumtelėjo abu link prieplaukos tiltelio.
-Ką tu darai, Klaudijau?- žengdama į purviną žvejybinį tralerį paklausė Harli.
-Tuoj sužinosi. Judinkis.

Darko pasiuntė jai perspėjantį žvilgsnį. Ar ji tokia kvaila? Dabar ne laikas uždavinėti tokius klausimus. Negi ji tikisi, kad Leklerkas paėmė ją pokalbiui apie tolimesnius planus? Viena agentė jau nužudyta. Šis vyrukas arba šaltakraujis psichopatas arba pats kaip reikiant įklimpęs su rimtais nusikaltėliais ir vykdo jų nurodymus.

Laivas svyravo jiems žengiant deniu. Aplink mėtėsi virvės ir dvokiančios dėžės, kai kuriose telkšojo lietaus vanduo. Stipriai atsidavė žuvimi.

-Greičiau, greičiau,- niuktelėjo jį vienas Leklerko bendražygių kai Darko sulėtino žingsnį ties denio viduriu mėgindamas įžiūrėti registracijos numerį ant borto. Mėlyni dažai švietė iš toli. Jis įsidėmėjo kombinaciją nors buvo dar sykį pavaišintas smūgiu į nugarą.

Vyrai nugrūdo juos žemyn į apatinį denį ir pasodino tiesiai ant žemės tarp kažkokių statinių. Šviesa čia sklido tik pro pravirą denio liuką ir Daltonas suprato, kad jį užvėrus taps tamsu nors į akį durk.