Demaskuota (✔)

•29•

Apstulbinta kartėlio Darko balse ji patraukė ranką. Vėl stojo nejauki tyla. Harli keikė save, kad nesugeba surasti reikiamų žodžių, bijo ištarti užjaučianti ar suprantanti. Pagaliau ar tikrai suprato? Kas gali suprasti tokius jausmus apie kokius jis ką tik pasakojo? 

-Man labai gaila dėl to kas tau nutiko,- pagaliau sušnibždėjo galvodama kaip banaliai skamba ta frazė. Ji neišsakė širdyje susikaupusių jausmų, norėjo, tačiau bet lūpos nesurado reikiamų sakinių. 

-Visa tai - praeitis.- dusliai atsiliepė Darko, tamsoje pasiekė vandens ir atsigėręs ištiesė jai, bet ji papurtė galvą atstumdama gėrimą. - Kodėl tavo rankos tokios šaltos?- jis sekundėlei palietė jos pirštus. - Ateik, užsimesk šitą,- vyras prisitraukė ją arčiau apkabindamas per pečius, o kita ranka užmetė ant jos pečių užklotą. Bandydamas patamsyje pataisyti medžiagos kraštą, kad nenuslystų jis netyčia stuktelėjo jos petį ir Harli aiktelėjo.- Ar tau skauda? Kur? 

-Viskas gerai.
-Čia?- jis švelniai palietė jos petį perbraukdamas pirštais,- Dar nuo tada kai kritai ant žemės?
-Nekritau. Tu mane parvertei,- tyliai pataisė Harli. 
-Nenorėjau tavęs užgauti. 

-Žinau. Ne vien tu kaltas. Paskui buvo tas vyras, kuris mane nugabeno į Karloso namą. Jis man irgi trinktelėjo. 
-Ar dar kur nors skauda?- jo pirštai vis dar atsargiai glostė skaudantį petį, nuo švelnios glamonės jos kūnu ėmė sklisti keistas karštis. 

-Ne. Jau sakiau, viskas gerai.
-Ar nieko daugiau nenutiko? 
-Kas dar galėjo nutikti? Visa kas blogiausia jau ir taip įvyko,- pabandė pajuokauti ji.

-Netiesa. Tave galėjo nušauti. Išprievartauti. Kankinti. Kvailute, išlėkei net nepagalvojusi, tiesa? Kas jei būčiau tavęs nesuradęs? 
-Vis dar nesuprantu kodėl manęs aplamai ieškojai. Ar tau neturėjo būti svarbu, kad negrįžčiau į Ameriką? Koks skirtumas esu Kalaveroje ar Karloso naguose, bet negaliu liudyti prieš Metą, ar ne to siekei?
-Ne. Ne to.- jo rankos švelniai prisitraukė ją dar arčiau,- štai taip. Dabar gerai? Nebešalta?

Širdis neramiai tuksėjo, Harli suvokė sėdinti jo glėbyje, apkabinta ją glostančių rankų. Tamsoje nematė Darko akių, gėrė tik jo kvapą, girdėjo balsą ir su kiekviena sekunde keista įtampa augo joje. Sąmonė protestavo prieš tokį dalyką, bet kūnas mielai glaudėsi prie vyro krūtinės. Panoro padėti galvą jam ant peties ir nustėro nuo tokios sau kilusios minties. Ar ji visai neteko galvos? Tai ne koks draugas su kuriuo reikėtų sėdėti štai taip apsikabinus. Už kelių valandų ji duos parodymus, jis taps ieškomu nusikaltėliu. Tai kas čia vyksta neprofesionalu ir neatleistina. Bet nė vienas kūno raumuo nekrustelėjo atsitraukti. Buvo pernelyg gera.

-Nekenti visų policininkų, tiesa?- paklausė kilstelėjusi smakrą nors aklina tamsa ir neleido įžiūrėti jo veido bruožų.

Darko minutę pasvarstė prieš atsakydamas:
-Bandau taip nesijausti,- galų gale pasigirdo kimus jo balsas,- bet man sunku tikėti sistema ir įstatymais po to kai mačiau kaip lengvai viskas apeinama. Tikiu kitomis instancijomis. Kariuomene, federalais, žvalgybos tarnybomis. Paprasti pareigūnai... Netaikau to tau, bet jie tiesiog nepakankamai apmokyti, neturi širdyje to jausmo, kurį tu nešiojiesi, noro šokti plikomis rankomis prieš bet kokį blogį. Jie verčiau paima pinigus ir nuvažiuoja pamiršę ką matė. Manau, kad dėl pareigūnų trūkumo į policiją ateina kone bet kas. Nebėra geros atrankos, psichologiniams testams teikiama per mažai reikšmės, o to pasekoje įsidarbina žemos moralės žmonės. 

-Arba bailiai? Tokie kaip aš?
-Tu ne bailė,- Darko pirštai nukeliavo jos plaukais glamonėdami garbanas. Harli mintyse perbėgo mintis, kad jos plaukai turbūt šiurkštūs, Kalaveroje nebuvo jokio moteriško šampūno, galvą išsiplovė su tuo ką rado vonioje. Ar jos plaukai dvokia?- Tau tik trūksta patirties. Kartais pernelyg skubi ir aiškiai demonstruoji savo emocijas bei ketinimus.