Demaskuota (✔)

•23•

Ką ne ką, o vairuoti Harli mokėjo gerai. Teises išsilaikė dar būdama septyniolikos ir nuo tada iš tiesų daug laiko praleido už įvairių automobilių vairo. Jos tėvas, išėjęs į pensiją, nusipirko mažą garažą, kuriame įrengė autoservisą ir ėmėsi pigiai remontuoti pagedusias kaimynų mašinas. Harli tikrai nebuvo ta, kuri nuolat jam padėtų, tačiau šį tą apie automobilius išmanė, o vėlesnis darbas kelių policijoje leido žinias praplėsti. 

Ji žinojo kaip galima pataupyti degalus - nevairuoti agresyviai, vengti perjunginėti bėgius, išjungti variklį prie šviesoforo laukiant žalios... Gaila, šiuo atveju, pasinaudoti tokiais triukais buvo neįmanoma. Jai teko spausti visu greičiu, kokį sugebėjo išvystyti ne pats naujausias pikapas ir dar stebėti veidrodėlį, nes vyras važiuojantis paskui kėsinosi trinktelėti jai į mašinos šoną siekdamas priversti ją sustoti. 

Porą kartų ji sumaniai vingiuodama išvengė tokių jo mėginimų, bet kuo toliau, tuo darėsi sunkiau. Jo mašina buvo galingesnė ir visais atžvilgiais pranašesnė. Harli nesuvokė tik vieno, kodėl jis nešauna jai į padangas. Galbūt ginklas buvo neužtaisytas, tik parodomasis? 

Kelias išsišakojo ir ji pasirinko kairę pusę žinodama, kad tai vis tiek nieko nepakeis. Jei ji tuoj pat ko nors nesutiks, šansai išsigelbėti buvo nuliniai. Harli ėmė svarstyti kitas įmanomas taktikas žvalgydamasi ką iš automobilyje esančių daiktų galėtų panaudoti kaip ginklą. Bėgti neverta, nėra kur. Verčiau gintis, pamėginti trinktelti tam mulkiui, kuris turbūt nesitikės įnirtingo pasipriešinimo iš moters. 

Viena ranka ji pasirausė po dėtuvę, bet neaptiko nieko tinkamo, Fabio nebuvo iš tų žmonių, kurie automobilyje vežiojasi viską kas įmanoma ar pamiršta jame nereikalingus daiktus. Galbūt kas nors buvo mašinos gale, bet apžiūrėti jį buvo neįmanoma. Kokie jos šansai prieš tą vyruką? Jis didelis ir stambus, bet tai anaiptol nereiškia, kad vikrus. Jeigu pasinaudotų vienu iš tų būdų, kuriuos išmanė Darko - nervinių taškų užspaudimu... Tiesa, niekada nebuvo to pritaikiusi tikroje kovoje, tik per treniruotes, o tai buvo seniai. 

Raudona rodyklė žyminti kuro sąnaudas pavojingai slinko prie paskutinės ribos ir Harli staiga nuspaudė stabdžius. Bėgimas - ne išeitis, tik laiko švaistymas. Reikia žaisti va bank ir kas bus - tas. Rankoje suspaudė automobilio raktelį, kuris puikiai pagelbėjo pirmąjį kartą ir pirmoji iššoko lauk iš mašinos drąsiai pajudėdama link tamsaus Ford Ranger. 

Vyriškis, kuris kaip ji suprato, buvo moters išvijusios ją sūnus, išsiropštė lauk žaibo greitumu. Kaip tokiam tvirtam kūnui, jis judėjo gana greitai ir tai nebuvo gerai. Harli pagalvojo ar jo automobilyje liko raktelis. Jei pavyktų įšokti vidun, ji galėtų palikti jį stypsoti čia su Fabio pikapu be degalų. Tai būtų geriausia išeitis. 

-Sumauta kalė,- jis metėsi prie jos lyg viesulas, bet Harli vikriai atšoko. Karštis plūstelėjo kūnu, susitelkusi spyrė jam taikydama į kelį. Smūgis pavyko kuo puikiausiai, bet vyras vis dėlto sugriebė ją už alkūnės skaudžiai užlauždamas ranką. 

Harli darbavosi kojomis neturėdama kitos išeities, keliu vožtelėjo jam į tarpkojį priversdama užpuoliką sustūgti, o tada laisva ranka raktu siekė jo veido, bet šį kartą raktelis praslydo nepasiekęs akies, ant barzda apaugusio skruosto liko tik įdrėskimas. 

Keikdamasis ispaniškai vyras trenkė ją žemėn su tokia jėga, kad Harli suaimanavo. Bjauriai suskaudo petį, kuris jau buvo nukentėjęs po grumtynių su Darko. Dabar ji suvokė, kad pastarasis pargriaudamas ją tai padarė žymiai švelniau nei šis vyras. Iš paskutiniųjų dar kartą pabandė koja pasiekti priešą, o tada pamatė jį užsimojant. Pasuko galvą išvengdama smūgio, bet paskui šį sekė kitas. Viskas aplink ėmė suktis ir mirgėti, o tada galvą pervėrė skausmo banga ir pasaulis aptemo. 

◈◈◈  

-Kelkis!

Balsas jos sąmonę pasiekė lyg iš šulinio, duslus ir vos suprantamas. Harli pajudino galvą ir susmuko atgal šiai pradėjus svaigti. Pykino. Šitaip blogai ko gero nesijautė net tada kai vaikystėje sirgo vėjaraupiais ir apatiškai gulėjo lovoje su temperatūra, kuri niekaip nenorėjo nukristi. Vėl pabandė kilstelti galvą ir buvo perverta dar vienos svaigulio bangos. Dabar smogė ir baimė. Kas jai atsitiko? 

-Ei,- tas pats balsas kažkur visai šalia. Dabar ją papurtė ir rankos. Judesys sukėlė skausmą ir Harli sudejavo.- Tau sakau, ar girdi?

Ji atsimerkė. Prie jos palinkęs įrudęs platus veidas buvo nematytas. Ant kaklo vyrui puikavosi spindinti auksinė grandinė dalinai slepianti tamsią tatuiruotę nuslenkančią žemyn kaklu ir dingstančią po marškinėliais. Harli nieko neatsakydama žiūrėjo į jį. 

-Koks tavo vardas?- jo anglų kalba buvo sausa ir kapota. 
-Harli,- vos išspaudė ji.- Kas tu toks?
-Karlosas Lisandro. 
-Aš tavęs nepažįstu,- ji vėl užsimerkė. Žinojo, kad yra pakliuvusi į bėdą, bet skausmas neleido aiškiai mąstyti,- man skauda.
-Mano žmonės persistengė. Mes kai ko ieškojome ir jie nusprendė, kad esi panaši į tą asmenį. Noriu žinoti kaip atsidūrei šiose apylinkėse. Tau atneš vaistų. Tu turistė?

Harli meldėsi, kad kambarys nustotų suktis. Kad ir kas būtų šis Karlosas, jis dar nebuvo girdėjęs radijo pranešimų. 
-Man skauda,- vėl sumurmėjo ji,- mano galva... ir ranka...- ji atsimerkė susidurdama su rudomis akimis,- man bloga. 

-Gerai, gerai, palauk, pakviesiu tau ką nors.- Karlosas stebeilijosi į jos veidą,- pastatysim tave ant kojų. Nesijaudink, mažute,- jis uždėjo ranką jai ant skruosto,- Karlosas neskriaudžia savo mergaičių. Tu graži. Man atrodo mes susitarsim. 

Harli nesuprato. Nenorėjo galvoti apie tai ką reiškia jo žodžiai. Skausmas buvo per stiprus, ranką dilgčiojo, o kambarys nesiliovė sukęsis aplinkui. Nesuprato ar už lango rytas ar vakaras ir nepajėgė atsiminti kaip čia atsidūrė. Prisiminė Darko veidą ir pagalvojo kokia buvo kvaila išvažiavusi iš Kalaveros. O Meisonas... Jis jos ieškos veltui.

Trinktelėjo durys, kambaryje pasirodė moteris. Ji atsinešė ąsotį su vandeniu ir puodelį. Įpylusi gėrimo mostu paragino ją sėstis ir ant delno padėjo baltą tabletę. Harli dvejonė matyt atsispindėjo veide, nes moteris suskato kažką sakyti ispaniškai, paskui paskubomis pastatė indą ant stalo ir pradingo. Už sekundėlės kambaryje vėl išdygo Karlosas.

-Kodėl negeri? Čia vaistai nuo skausmo.
-Nenoriu narkotikų. 
-Čia ne narkotikai. Nagi, imk,- Karlosas paėmė tabletę ir pridėjo jai prie lūpų kita ranka paduodamas vandenį,- va taip. Gera mergaitė. Tau manęs nereikia bijoti. Jei man dirbsi, aš tavęs neskriausiu. 
-Dirbsiu?- ji vos neužspringo gurkšniu ir atsikosėjusi atidavė jam stiklinę.

-Man trūksta tokių kaip tu.- jis nusišypsojo,- Gausi viską ko norėsi. Bus namas, tarnaitė, viskas ko norėsi. Tu ištekėjusi? Turi vaikų? Galiu pasirūpinti, kad vaikai būtų čia pristatyti, aš ne žvėris, leidžiu savo merginoms turėtis kūdkius jei tik netrukdo darbui. 
-Apie ką tu kalbi?- jai ėmė šiurpti oda,- Neturiu jokių vaikų. 

-Tada dar geriau. Tavo graži oda. Uždirbsi gero pinigėlio. Pamatysi, atsiųsiu tau tik rinktinius vyrukus. 
-Aš čia nepasiliksiu!
-Žinoma pasiliksi, guapa. Viena pabėgo, kita atsirado. Man tinka.- Karlosas mirktelėjo jai,- nesijaudink, pailsėk ir atsigauk, o tada pasikalbėsim. Parodysiu tau viską ir tu pati užsimanysi likti. (guapa - gražuolė isp.k)

-Nė už ką,- silpnai paprieštaravo Harli.
-Mažute, kas kartą pakliuvo pas Karlosą, pas jį ir pasilieka. Nėra ko jaudintis, aš tavim gerai pasirūpinsiu. Jei turi kokių skolų ar priešų, galiu viską sutvarkyti. Galėsi nusiųsti pinigų tėvams ar broliams, aš geras toms, kurios su manim sutaria. Bet dabar pailsėk, atsigauk. Labai apgailestauju, kad tave šitaip užgavo. Gėda žaloti tokį gražų kūną,- vyras susuko jos garbaną sau ant piršto,- nesijaudink. Daugiau taip nenutiks. Niekas nedrįsta paliesti Karloso moterų. Pamiegok, atrodai labai išblyškusi. 

Harli sustingusi klausėsi jo lengvai tariamų žodžių ir panoro spjauti į tą neva geranoriškai besišypsantį veidą. Susivaldė, šaltas protas pakuždėjo, kad šitaip nieko nebus. Durys trinktelėjo užsidarydamos ir ji liko vienumoje. Apsiblaususiu žvilgsniu apžiūrėjo kambarį, kuris tebuvo siaura patalpa su keistai aukštai įtaisytu langu, kurio nepasiektum net pasistiebęs ant pirštų galiukų. Ją nusmelkė mintis, kad yra rūsyje. Kad ir kas tai per patalpa ir kokia saldi bebūtų Karloso šypsena, abejonių nekilo - Harli buvo įkalinta.