Demaskuota (✔)

•37•

Darko susiraukė žiūrėdamas į jam atkištą mobilųjį telefoną, bet Harli dar kartą linktelėjo galva ragindama paimti.

-Klausau,- nenoriai prisidėjo prie ausies aparatą Daltonas.
-Čia Bredas Kuperis iš Fonikso biuro. Informuoju, kad agentė Mills lieka operacijoje. 
-Atleisk, bet aš tau nepavaldus, dirbu Niujorke, mano operacija kartu su žvalgybos tarnyba ir aš nerizikuosiu įtraukdamas pašalinius asmenis. 

Balsas kitapus atidžiai jį išklausė ir kostelėjo:
-Daltonas, tiesa? Ar gali pasakyti kas tavo tiesioginis viršininkas? 

Darko įpykęs pažiūrėjo į Harli. Ką po galais ji čia rezga? Paprašė savo boso, kad leistų likti operacijoje? 

-Paklausyk. Harli apsišvietusi. Ją seka. Nė už ką neleisiu jai čia likti. Operacijoje jau yra žuvęs agentas, jai nereikia rizikuoti savo gyvybe, aš turiu patikimą grupę, pagalba man nereikalinga.

-Mane jau informavo apie situaciją. Agentė Mills gali tapti judančiu taikiniu, kurio pagalba suimsi tuos žmones. Ji yra tiesioginis ryšys tarp jų ir jūsų grupės, ar ne? Juk kito tokio neturi? Kaip suseksi tuos vyrukus kai jie neturės ką medžioti?

-Nesijaudink, surasiu būdą juos iškrapštyti.
-Ir tai užims be galo daug laiko. Kai tuo tarpu Harli pagalba jau rytoj galit pamėginti juos privilioti ir suėmę išklausti kas nutiko kitiems grupėms nariams. Mills pasiūlytas planas man patinka ir aš jį tvirtinu.

-Man tu nieko netvirtini. Aš tau nedirbu.- atšovė Darko.
-Puiku. Atsisakai bendradarbiauti? Kas paskyrė tave į šį postą? Noriu pavardės.
-Manai, kad paskambinsi į Niujorką ir ten kažkas tavęs klausysis? 
-Klausiu kam tu atsiskaitai? Jei nenori pasakyti, tavo reikalas, galiu sužinoti ir kitais būdais. 

-Tai taip ir padaryk!- Darko nutraukė pokalbį ir sugniaužė telefoną rankoje lyg norėdamas sutraiškyti. Harli stovėjo prie mašinos, apsirengusi jo džemperiu, juoda spalva paryškino jos išblyškusį veidą.- Tu neliksi,- tvirtai ištarė jis,- nežinau kas sukasi tavo galvelėje, bet man tavo planas nepatinka. 

-Nepatinka, nes ne tu jį sugalvojai?- iškart pasišiaušė mergina.
-Nes neketinu be reikalo rizikuoti. Neaišku su kuo turim reikalą, o tu nori lįsti tiems tipams į rankas po to kai jie jau nužudė vieną agentę ir neaišku kas nutiko kitiems?

-Nejaugi tu dėl manęs jaudiniesi?- jam pasirodė, kad ji ironiškai nusišypsojo. 
-Sėsk į mašiną,- vos susitvardęs, kad neimtų ant jos šaukti paliepė Daltonas,- kur tavo daiktai? Kodėl neatsinešei?

-Daiktų nėra,- pareiškė ji apeidama automobilį.
-Ką?- minutėlę jis žiūrėjo į jos apniukusias rusvas akis, bet įsitikino, kad mergina nejuokauja,- Kur juos palikai?
-Ten, prie krūmų. Sekiau viešbutį ten sėdėdama kai tu atvažiavai. Nežinau kas juos nugvelbė, gal kažkas netyčia juos rado, o gal matė mane nueinant. 

-Jėzau Kristau,- jis perbraukė ranka plaukus bandydamas susigaudyti į kokią košę ji buvo įklimpusi,- kas tiksliai ten buvo? Kokie daiktai?
-Visi mano daiktai. Drabužiai, grynieji, asmens dokumentai.

-Agentės pažymėjimas taip pat?
-Ne. Į operaciją jį buvo draudžiama vežtis. Tačiau buvo pasas ir užrašų knygelė su keliais biuro telefonais. 
-Tai dabat neturi net dokumento? Kaip turėčiau tave išvežti iš salos? Mėšlas. Negaliu patikėti!- įnirtęs jis trenkė kumščiu į vairą,- Harli, tu tiesiog nepakartojama. Numeti savo pasą prie kažkokių krūmų ir dingsti iš ten. Kas po perkūnais tau davė agentės pažymėjimą? Net vaikas būtų atsargesnis. 

-Tavo moralai dabar nieko nepakeis. Tikėjausi grįžti atgal per porą minučių. Nemaniau, kad taip trumpai užtruksi tame viešbutyje. 
-Tuomet turi problemų su laiko suvokimu. Kiek minučių reikia, kad paklaustum administratorės apie vieną asmenį? Vakare, kai viešbutis tuščias, nėra jokios eilės, ji nesikalba jokiu telefonu ir nuobodžiauja prie registratūros stalo? Pasakysiu tau kitam kartui - tai penkių minučių reikalas. Kaip galėjai tikėtis per tiek apžiūrėti automobilį?- jis sušvelnino balsą pajutęs, kad rėkia,- Esi neįtikėtina.- užbaigė papurtydamas galvą.