Nanny // z.m. ✓

1.2

- Ko tu dar stovi? - ji paklausė kai aš nepajudėjau.

- Ai taip. - papurčiau galvą ir pažvelgiau į duris, kurios stovi dešinėje jos stalo pusėje.

- Tikiuosi jis tavęs nepriims. - ji pasakė, kai praėjau pro šalį.

- Ačiū. - pasakiau ir pabeldžiau į medines duris.

- Užeik. - pasigirdo vyriškas balsas, nuo kurio mano kūnų nusirito šiurpuliukai.

Gyliai įkvėpiau ir atidariau duris. Wow. Jo kabinetas erdvus ir jam už nugaros yra stiklinė sieną su vaizdu į miestą. Prie sienų stovi knygų spintos į kurias sudėtos papkės su dokumentais.

- Ar jau nustojai apžiūrinėjusi mano kabinetą? - jis su urzgė. - Nes neturiu daug laiko.

- Oi, atsiprašau. - nuleidau galvą.

- Prisėsk. - pakėliau galvą ir mačiau kaip jis parodė į kėdę priešais jo stalą. Aš linktelėjau ir priėjusi atsisėdau.

- Hope, tiesa? - jis paklausė ir aš linktelėjau, bet akių į jį nepakėliau. - Kai šneki su manimi pakelk galvą ir žvelk man į akis.

Nedrąsiai pakėliau galvą ir geriau jau nebūčiau to dariusi. Priešais mane sėdėjo Graikų Dievas. 

Jis vilkėjo juodą kostiumą ir jo marškinių viršutinės sagos buvo atsektos parodydamos lopinėli jo tvirtos krutinės. Ji turėjo kelių dienų barzdelė, kuri jam puikia tiko. Jo juodi plaukai buvo sušukuoti atgal, bet viena neklaužada sruoga nukritusi į priekį. Jo akys. Nuostabios rudos spalvos akys, pačios gražiausios kokias esu mačiusi. Ir jos piktai žvelgė į mane.

- Atsiprašau, aš... - net nežinojau kaip pasiteisinti.

- Aš jau pripratęs. - jis pasakė, bet jo balso tonas manęs neramino.

- Aš tikrai nenorėjau, tiesiog...

- Gali nesiaiškinti. - jis numojo ranka. - Kaip sužinojai apie auklės darbą? - jis sunėrė savo pirštus ir padėjo rankas ant stalo.

- Mano... mano draugė pasiūlė. - toks jausmas, kad mano gerklė išdžiuvo.

- Draugė? - jis pakėlė tobula antakį, bet jo žvilgsnis nesušvelnėjo.

- Liusi Peterson. - atsakiau ir jis supratęs linktelėjo.

- Horan sekretorė? - aš linktelėjau. - Hm. - jis nužvelgė mane.

- Kodėl manai esanti tinkanti šiam darbui? - paklausė atsirėmęs į kėdę ir sukryžiavęs rankas ties krūtinę.

- Dėl tinkamumo aš nežinau. - nusprendžiau sakyti tiesą. - Aš prižiūrėdavau savo brolį ir sesę, kai gyvenau su tėvais. Kartais kaimynu vaikus, kai reikėdavo papildomų pinigų.

- Kodėl manai, kad nesi tinkama? - jis paklausė stebėdamas mane ir aš nusivaliau savo prakaituojančius delnus į sijoną.

- Aš nesu baigusi tai ko reikia, kad būti tinkama auklę. - atsakiau nurijusi susikaupusias seiles.