Nanny // z.m. ✓

2.31

Nurijusi seiles pakėliau akis į Myc. Jis žiūrėjo į mane akimis, kurios sakė, tai ko negalėjo jis pats pasakyti: pasitikėk manimi. Gyliai įkvėpusi linktelėjau jam, pasiruošis patrti tai ko daugiau ne teks.

- Šauk vyruti. - Tyler padėjo savo delną Myc ant peties.

Myc keliais centimetrais pakreipė ranką į šoną ir šovė. Kulką skrįsdama pro šalį drįkstelėjo dešinę ausį, kas skaudėjo kaip kalė. Norėjau klykti, bet sukandau lūpą nenorėdama suteikti tam Tyler pašlemėkui džiaugsmo.

- Kas čia per šūvis! - Tyler atsitraukęs kilstelėjo rankas viršun prieš nuleisdamas. - Tu moki geriau nei tai.

- Nereikia manęs liesti. - Myc pasakė pro sukąstus dantis ir žvilgtelėjo  į mano ausį, kuria, kaip jaučiau, ridėjo lašelis. - Nekenčiu kai mane liečia per tokias situacijas ir apskritai.

- Mano kaltė. - Tyler nusišypsojo atsitraukdamas per žingsnį. - Tęsk.

- Ačiū. - Myc pakraipė galvą į šonus ir iškėlęs ranką nusitaikė iš naujo.

Tyler patrynus rankas, Myc gyliai įkvėpė ir pažvelgė į manę. Jis be garso lūpomis ištarė viskas bus gerai. Nesu gera lūpų skaitytoją, tad negaliu būti tikra, kad jis būtent tai ir pasakė.

Menkai šyptelėjau jausdama kaip ašaros iš skausmo lėtai pradeda riedėti mano skruostais. Ausis degė, o skausmas nuo kliūdytos vietos perėjo iki galvos. Užmerkusi mintis nusprendžiau, kad nenoriu matyto to kas vyks toliau. Nenoriu matyti kaip Myc šauna ir vėl į mane.

Mano apmastimus nutraukė prasiveriančios durys. Prasimerkusi mačiau kaip susiraukęs Tyler pažvelgia į jų pusę.

- Atsiprašau, kad sutrukdžiau. - pasigirsta virpantis vyro balsas. - Bet iškilo problema.

- Kokia problema? - suurzgė Tyler sukryžiavęs rankas ties krūtine.

- Mmm, - vyras nutęsė ir tiesiogine to žodžio reikšme galėjau girdėti kaip jis nuryja seiles. - l-link mūsų judą juodų mašinų eilė? Derekas sakė, kad tai FTB ir jog matė Mėja.

- Po velnių! - nusikeikęs Tyler pradėjo eiti link durų. - Susitvarkyk su ja, kol tvarkysiuosi ten! - jis šūktelėjo prieš užtrenkdamas duris.

- Ačiū dievui jis išėjo. - atsidusęs Myc įsikišo ginklą sau už kelnių ir pajudėjo link manęs. - Tuoj tave atrišiu.

Apėjęs mane jutau kaip jis atrišinėja virves ir jums nukritus pagaliau galėjau judinti rankas. Mano etys buvo nutirpusios ir mėginant greičiau prisitraukti akis jautėsi toks lyg traukimas atgal, todėl lėtai teko jas persikelti į priekį. Delnais patryniau paraudusius riešus, kol Myc pritūpęs atrišinėjo mano kojas.

- Imk. - iš kišenės jis išsitrukė plokščia gertuvę ir ištiesė ją man.

- Aš gert nenoriu. - pasakiau skeptiškai žiūrėdama į ją. Nors ir buvau ištroškusi, abejoju, kad alkoholis man padėtu šiuo atveju.

- Tai vanduo. - jis pavartė akis ir aš nieko nelaukusi ją atsisukau ir pradėjau gerti. - Kokia ištroškusi. - jis pajuokavo, o aš mečiau į jį pikta žvilgsnį.

- Ačiū. - padėkojau gražindama tuščia gertuvę.

- Nėra už ką. - jis mirktelėjo, o tada pasilnkes suėmė mano smakrą viena savo ranka ir pakreipė galvą į šoną, kad pažvelgtu į ausį. - Atsiprašau, kad kliūdžiau. Mėginau to išvengti.

- Viskas gerai. - šyptelėjau jam atsitraukus.

- Gerai. - jis linktelėjo ir pilnai atsistojęs ištiesė savo ranką. - Eime, ištrauksiu tave iš čia kol Mėja su kitais tvarkysis su šiais pašlemėkais.

- Jai viskas bus gerai? - paklausiau susirūpinusi ir paimdama jo delną į savo.

- Jai viskas bus gerai. - Myc truktelėjo mane, kad atsistočiau. - Ji ne viena, o čia nėra daug gaujos. Vos keli vyrukai. - jam truktelėjus ir man atsistojus suklupau įsikibdama į jį.

- Bet jei kas nors jai nutiks... - sumurmėjau vis dar stipriai jį laikydama, kol galiausiai kojos priprato ir vėl prie mano svorio.

- tu galėsi mane nušauti su mano pačio ginklu. - jis pažadėjo apsidairydamas. - Paskubėkim, turim dingti kol jis nesugrįžo.

Nieko nesakiau ir leidau Mycroft mane vestis iš čia. Pravėres duris jis apsidairė, o paskui pamojo man, kad sekčiau iš paskos.

Išėjus pro duris įėjau į visiškai ne erdvia virtuvę. Ji buvo su atplyšusiais tapetais, spintelės ir kita įrangą, kokių dešimties metų senumo ir purvinos, tarsi būtų buvusios nenaudotos visa amžinybę. Grindys pasidengusios tokiu storų purvo sluoksniu, kad net baisu.

Įsikibau į Myc stipriau ir šis išvedęs pro duris pasuko link kitų durų, jas pravėręs pradėjo mane temtis laukan. Kartu mes bėgom siauru takeliu link miškelio už šio namo.  Pasiekus miškelį pasigirdo triukšmas sklindantis iš namo, bei keli šūviai. Nuskambėjus šūviams krūptelėjau ir jau įsivaizdavau, kaip pašauna Mėja.

Atsisukęs Myc pažvelgė į mane ir pamatęs mano veidą suėmė jį į savo delnus.

- Mėjai viskas gerai. - jis tyliai pasakė žvelgdamas į mano akis. - Jai viskas gerai.

- Ar tu tikras? - paklausiau akies krašteliu žvilgtelėdama į namo pusę.

- Visiškai. - jis privertė mane pažvelgti į jį. - Nagi, eime.

Atsidususi nusekiau jį.

***

Taigi kita dalis jau bus epilogas nr.1. Kaip perspėjimas epilogai bus vienodi, tik skirsi vaikinai ir jų pabaigos. Tad gal yra pageidavimu su kuriuo vaikinu norit pirmo: su Zayn ar su Mycroft?

P.s. atsiprašau už visas klaidas, kurias radot tiesiog man tos raidės liejosi, o smegenys nedirbo :)