-Prisėsk.- pakėliau galvą ir mačiau kaip jis parodė į kėdę priešais jo stalą. Aš linktelėjau ir priėjusi atsisėdau.
-Hope, tiesa?- jis paklausė ir aš linktelėjau, bet akių į jį nepakėliau. -Kai šneki su manimi pakelk galvą ir žvelk man į akis.
N...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Pakėlusi savo rankas suėmiau Zayn veidą ir atsakiau į bučinį. Žinau, kad neturėčiau, žinau, kad jis turi merginą, bet šia akimirką man reikia jo. Atsidususi įvėliau savo pirštus jam į plaukus ir timptelėjau. Leisdama savo liežuviui kovoti su jo pradėjau pamiršti košmarą, kurį sapnavau ir prisiminti, kad tai ką mes darome yra negerai.
- Zayn, - suėmiau jo veidą ir patraukiau savąjį. – Sustok, mes negalim, - sušnabždėjau, kai jis manęs nepaleido ir savo lūpomis glamonėjo mano kaklą. – Tu turi merginą, - pasakiau užmerkdama akis.
Zayn atsiduso ir patraukęs lūpas man nuo kaklo galvą parėmė į mano petį. Savo rankomis jis prisitraukė mane arčiau savęs ir aš savi pirštais braukiau jam per plaukus. Tai priminė man laikus, kai Zayn grįždavo iš darbo po sunkios darbo dienos ir mes sėdėdavome taip.
- Aš Oli parvešiu vakare, - pasakęs jis atsitraukęs pažvelgė man į akis ir silpnai nusišypsojęs atsistojo.
Akimis palydėjau jį iki durų ir vos jos užsivėrė kritau atgal į patalus. Pasiėmiau šalia gulėjusia pagalvėlę ir ją apsikabinusi susiriečiau į kamuoliuką. Užmerkusi akis gyliai įkvėpiau ir iškvėpusi leidau ašaroms susigerti į pagalvę. Pasiilgau senų laikų, kai viskas buvo gerai.
***
Nusipraususi išėjau iš vonios ir patikrinau ar kambarys tvarkingas. Užtikrinta, kad viskas taip kaip buvo pradėjau eiti link durų. Jas pravėrusi išėjau į koridorių ir už savęs uždariau. Gyliai įkvėpusi pajudėjau link laiptų. Artėjant prie jų galėjau girdėti kikenimą. Iš karto supratau, kad Olis todėl paspartinau žingsnį ir laiptais pradėjau leistis žemyn.
- Oli? – kreipiausi nusileidusi laiptais ir įžengusi į svetainę, kur girdėjosi jo juokas.
Vos ten įžengus šypseną dingo nuo mano veido. Ant sofos sėdėjo tą pati brunetė iš vakar ir Olis juokėsi, kai ji jį kuteno. Tai matant man suspaudė širdį ir apėmė noras verkti. Jaučiuosi kaip nėščia, ta greita nuotaikų kaita.
- Mama, - jis pakilo nuo sofos ir brunetė iš karto pažvelgė į mano puse.
- Labas rytas, - savo dėmesį sutelkiau į vienintelį vyrą mano gyvenime.
- Labas, - jis apkabino mano liemenį ir smakrą atrėmė į pilvą. – Atvažiavai manęs pasiimti?
- Tėtis sakė parveš vakare, - pasakiau silpnai nusišypsodama ir pirštais perbraukdamas per jo plaukus.
- Labas rytas, - į svetainę įėjo susivėlęs Zayn. – Mišelė? – jis atrodė nustebęs ją matydamas, kas nustebino mane. Ne jau jis jos nesitikėjo?
- Valgei pusryčius? – paklausiau Olio ir jis papurtė galvą. – Eime.
Paėmiau jo ranką ir išsivedžiau iš svetainės, kur nujaučiu, kad Zayn su Mišele pyksis dėl to, kad aš čia. Merginos ir jų dramos. Pavarčius akis nusišypsojau.
- Hope? – Ponia Roza pakėlė akis nuo puodo priešais ją ir pažvelgė į mane. – Nakvojai?
- Teko, Liusi su Elima atėmė buto raktus, sakė, kad naktį turiu grįžti su kokiu vaikinu, - pasakiau palydėdama Oli iki kėdės.
- Dar jokio neturi? – ji nustebo apsisukdama ir prieidama prie stalo su lėkšte sumuštinių ir puodeliu arbatos. – Valgysi ką nors?
- Ne, ačiū, - pasakiau atsisėdama ant laisvos kėdės prieš Olį. – Dar nesiruošiat eiti į pensiją?
- Oi, dar ne, - ji sukikeno. – Kol šis nebus paauglys tol aš čia trinsiu grindis.
- Aš manau, kad jums reikėtu ilgų, užsidirbtų atostogų ir pailsėti nuo šio neklaužados, - pasakiau pažiūrėdama į Olį, kuris buvo susikoncentravęs į sumuštinius.
- Brangute? – pakėliau akis į Ponia Rozą, kuri stebėjo mane. – Kodėl dar neturi berniuko? Juk esi graži, gražesnė nei dauguma tavo amžiaus moterų.
- Nežinau, - truktelėjau pečiais ir nukreipiau akis į savo delnus. – Tiesiog neradau tokio, kuris padėti pamiršti, - silpnai nusišypsojau. – Be to Olis yra namų vyras.
- Aš namų vyras, - jis pilna burną pasakė pažiūrėdamas į Ponia Rozą. – Aš rūpinuosi mamyte.
- Aš ne abejoju, - Ponia Roza nusišypsojo. – Bet tavo mamytei reikia kito vyro, kuris galėtu valyti kaminą, - jai tai pasakius net paspringau orų, o Olis pažiūrėjo nesupratęs.
- Bet pas mus nėra kamino, - jis lėtai pasakė ir aš sukikenau.
- Nekreipk dėmesio į Ponia Rozą, - pasakiau jam. – Valgyk. – papurčiau galvą prieš pažiūrėdama į Ponia Rozą. – Daugiau taip nesakykit.
- Kodėl ne? Pas tave ten voratinkliu pilna, manau, kad per tiek laiko ten ir ne tik jų randasi, - ji mirktelėjo prieš sugrįždama prie savo puodų.
- Apie kalbat? – pro duris įėjo Zayn apsikabinęs savo merginą. Kadangi jis buvo tik sportinėmis kelnėsi aiškiai matėsi raudonų lūpų palikta žymė jam ant kaklo.
- Ponia Roza sakė mamai, kad jai reikia susirasti vyrą, kuris valytų kaminą, bet pas mus nėra kamino, - Olis pasakė, o aš paraudau kaip vėžys.
- Oli daugiau taip nesakyk, - pasakiau delnu perbraukdama per savo veidą.
- Roza? – Zayn apžvelgė į ją.
- Kodėl? – Olis paklausė ir Mišelė nusijuokė kas privertė mane susiraukti.
- Kažkas veiksmo kuris laiko nemato, - ji nužvelgė mane ir prunkštelėjo.
- Ką? – Roza pažvelgė į Zayn. – Aš pasakiau atsargiai, jei nori galiu sakyti tiesiai šviesiai?
- Aš tikriausiai jau eisiu, - pasakiau atsistojusi. – Iki vėliau Olį, - pabučiavau jo kaktą. – Viso, - linktelėjau Poniai Rozai, kuri atsakė tuo pačiu.
- Ew, tu dar leidi savo mamai tai daryti? Juk tu didelis berniukas, - girdėjau kaip Mišelė pasako Oliui.
Gyliai įkvėpusi praėjau pro Zayn net nepakeldama akių ir dingau už durų. Mirksėdama koridoriumi skubėjau iki išėjimo. Dar kelios minutės čia ir aš išprotėsiu arba kažką užmušiu.
- Labas rytas panele Hope, - pro duris įėjo Bruno.
- Labas rytas Bruno, - šyptelėjau ir tuoj pat vėl nuleidau akis, kurios paraudusios.
- Jums viskas gerai? – jis sustojo ir aš parodžiau liuksus prieš išlėkdama pro duris.
Keliuku ėjau tiesiai prie vartų. Pakėlusi rankas perbraukiau per savo skruostus ir pajutau, kad jie šlapi. Iš kišenės išsitraukiau telefoną ir pažvelgusi į ekraną pamačiau ašaras riedant mano skruostais. Atsidususi nuvaliau skruostus.
- Hope! – išgirdusi Zayn balsą susiraukiau ir sustojau, bet ne apsisukau. – Aš atsiprašau dėl to ką Mišelė pasakė, tai ne jos vieta sakyti tokius dalykus, - iš garsėjančio jo balso spėjau, kad jis artėjo link manęs.
- Zayn aš tau sakiau, kad desperatiška mergina, dėl tavęs padarytų viską, - pasakiusi nebelaukiau kol jis dar ką pasakys ir pradėjau bėgti. Greičiau Jau grįžčiau namo, kur saugu ir ramu.
***
Man šiandien taip nesirašė dalis, kad nežinau :')
Bet norėjau kažką parašyti jums, tad tada, kad ir ką parašiau xd
