Nanny // z.m. ✓

2.23

- Kur kabliukas? - paklausiau susteikdama jai visa savo dėmesį.

- Kam rūpi tas kabliukas, - Liusi pašoko nuo sofos ir žiūrėjo į Elimą, kaip vaikas žiūri į saldainį. - nemokamos atostogos? Mane įskaičiuokit.

- Bet čia yra kabliukas. - pasakė Elima stebėdama Liusi su pakeltu antakiu ptirš atsisukdama į mane. - Čia ne šeip atsotogos, aš vykstu ten dėl darbo, bet kadangi pavyko gauti tris vietas į Niujorką atėjau pas jus.

- Tai tu nori vešti mus su savimi, kad dirbtumėm? - Liusi veidas persikreipė ir ji krito atgal į sofą. - Gal jau pasitrauksi, filmą žiūrim. - ji sumurmėjo sukryžiavusi rankas ir papūtusi lūpą.

- Jums nereikės dirbti. - Elima pavartė akis ir prisėdo ant fotelio. - Na nebent Hope galėtu padaryti kelias nuotraukas. - ji pažvelgė į mane.

- Jei tai ne lavonas, tada gerai. - truktelėjau pečiais. - Tai vis geriau nei tiesiog sėdėti čia namuose.

- Tai jei ji fotografė, tai kas aš? - paklausė Liusi pakreipdama savo galvą į Elima.

- Tau tai nepatiks. - ji ramiai pasakė. - Bet tai tik formolumas, tai nereikės nieko daryti.

- Kas aš? - Liusi atsisėdo tiesiai kaip koks plėšrūnas pasiruošęs pulti savo grobį.

- Mano asistentė? - Elimos atsakymas nuskambėjo labiau kaip klausimas nei atsakymas.

- Tu man nebedraugė. - Liusi sušnypštė ir vėl sukryžiavo rankas.

- Hope keliausi? - Elima paklausė ignoruodama Liusi, tai nebe pirmas kartas kai ji šitaip, mes jau pripratom.

- Žinoma, kodėl gi ne. - truktelėjau pečiais ištiesdama kojas, kurios nutirpo nuo tokio nepatogaus sėdėjimo. - Aplankysiu vaikus, mama su tėčiu ir savo sese su brolių.

- Šaunu. - Elima plačiai nusišypsojo, o Liusi prunkštelėjo. - Išvykstam rytoj, tad galit pradėti krautis daiktus. - pasakiusi ji atsistojo. - Aš lekiu krautis savųjų. Rytoj susitiksim oro uoste, ten paduosiu biletus. Iki rytojaus!

Jai išėjus pažvelgiau į Liusi kuri vis dar sėdėjo sukryžiavusi rankas ir papūtusi lūpas.

- Tu juk važiuosi. - pasakiau pakreipdama galvą.

- Taip. - ji sumurmėjo ir atsiduso. - Kur jūs be manęs.

- Visur. - atsakiau su šypseną ir ji paėmusi pagalvėlę metė į mane.

- Bjaurybe. - ji suurzgė, kas skambėjo juokingai. - Einu ir aš, reikia ne tik daiktus susidėti, bet ir reikiamai atsisveikinti su Niall. - ji pajudino antakius, o aš suvaidinau, kad vemiu. - Nepavydėk. - parodžiusi liežuvį ji atsistojo, o aš kartu su ja. - Iki rytojaus.

- Iki. - atsisveikinusi uždariau duris ir grįžusi į svetainę kritau į sofą. - Na ką gražuoliai, likom vieni. - pasakiusi įsitaisiau ir tęsiau žiūrėti filmą.

***

- Ar tu tikrai nepyksti, kad palieku tave pas tetį savaitei? - dar sykį paklausiu Olio su petimi laikydama prispąusta telefoną.

- Nepykstu. - Olis pasakė nepatenkintu balsu, tikriausiai jau įkirėjau su šiuo klausimų. - Tėtis sakė po pamokų nusivęs pas save į darbą, ten padės su namų darbais ir pamokys ką pats moka.

Žinoma, kodėl gi ne. Pagalvojau pavartydama akis. Kai Lukas nusprendė neperiimti jo verslo, nes jis nori keliauti ir būti pats savo bosu, tai Zayn nusprendė, kad Oliveris periims jį. 

- Na gerai. - atsidususi pasakiau. - Praleisk linksmai laiką, o kai grįšių galėsi viską man papasakoti.

- Būtinai. - jis pasakė ir sukikeno. - Mišelė sakė, kad irgi vyks į Ameriką, pas savo mergina.

- Tikrai? - paklausiau, vis dar sunkiai tikėdama, kad jai patinka moterys.

- Jo ir nežino kada grįš. - jis pasakė ir tada vėl sukikeno. - Ji nenustoja manęs kutenti.

- Tai štai kaip tu liūdi, kad aš išvažiuoju, a? - paklausiau apsimesdama įsižeidusia.

- Aš liūdžiu, bet Mišelė neleidžia liūdėti. - jis vėl sukikeno.

- Na per duok jai linkėjimus, pasilinksmink ir neliūdėk. - perduot jai linkėjimus? Kas su manimi negerai? Susiraukusi pasakiau Oliui, nesuprąsdama kas man užplaukė.

- Ji sakė ačiū ir tau. - Olis atsakė šiek tiek uždusęs nuo kikenimo.

- Viso. - pasakiau gyliai įkvėpusi ir po to sukąsdama apatinę lūpą.

- Viso. - jis atsakė ir padėjo ragelį.

- Perduoti jai linkėjimus? - Liusi paklausė pažvelgdama į mane tarsi aš būčiau ateivis.

- Ji nėra jo mergina. - pasakiau gindamasi ir įsikišdama telefoną į savo kišenę.

- Vistiek. - ji truktelėjo pečiais ir pažvelgė į telefono ekraną. - Kur Elima? Parašo, kad trečia būtumėm, o pačios nėra.

- Gal ji dar atsisveikina su vaikais. - pasakiau apsidairydama. - Žinai kaip būna su mumis mamomis.

- Man reikia naujų draugių. - ji pasakė juokaudama, tikiuosi, kad juokaudama.

- Man atrodo ją matau. - pasakiau pasistiebdama ant kojų pištų galiukų, kad geriau pamatyčiau skubančios blondinės veidą.

- Štai ir aš. - pridususi atskubėjo Elima. - Štai biletai, eime.

Paskubomis ji įkišo mums bilietus ir patraukė link eilės prie mūsų lėktuvo. Su Liusi pažvelgusi viena į kitą nuskubėjom paskui Elimą.

Sveikas Niujorke. Su šiais žodžiais atsisėdau į savo vietą ir pažvelgiau pro lengelį iš šono.

***

Taigi pradėsiu nuo to, kad pasirašiau mini versijas dalių, kurias parašysiu ir jei jų netrumpinsiu ar ne atsisakysiu, tai liko kažkur 6 dalys ir 2 epilogai. Tai ne užtvirtinti numeriai, bet maždauk tiek :)

Dalys tikriausiai bus tokio pat ilgio kaip ši, nes su ilgesnėm jų liktu mažiau :')