Nanny // z.m. ✓

-26-

Sėdėti prie stalo ir apsimesti, kad man tai patinka yra didžiausias absurdas. Mama, būdama gera šeimininkė, Tomo prašymų pasodino jį šalia manęs.

Visa vakarą jo delnas atsiranda ant mano šlaunies. Aš ją patraukiu, o jis vėl uždeda. Man jau buvo kilęs noras atsistoti, trenkti jam ir išeiti. Bet žinoma aš gera dukra ir 'negėdinsiu' mamos.

Paskutinį syki patraukiau Tomo delną ir atsistūmusi atsistojau. Mama pažiūrėjo į mane susiraukusi.

"Aš... Um, jaučiuosi prastai." pasakiau ir kaip tik nusičiaudėjau. "Aš eisiu į kambarį."

"Hope, sėdi ir pabaigi vakarienę." ji griežtai pasakė.

"Neklausyk mamos." tėtis pavartė akis. "Eik pamiegok." jis nusišypsojo ir aš priėjusi jam pabučiavau skruostą.

Pasiėmiau lėkštę ir nunešiau į virtuvę, taip suerzindama mamą, nes pagal ją, tai mes neturim to daryti, tam yra skirtos tarnaitės.

Padėkojau Ponui Romo už vakarienę, kuria jis pasistengė padaryti ir apsisukusi nužingsniavau link kambario.

Uždariusi duris atsirėmiau į jas ir atsipūčiau. Pagaliau viena ramybėje.

"Hope?" per anksti pagalvojau.

"Ko nori?" suurzgiau.

"Pasikalbėt." jis pasakė ir aš pavarčiau akis.

"Tomai, tu nemoki kalbėti." pasakiau ir girdėjau kaip jis nusijuokia.

"Tu teisi, nemoku." jis pritarė.

"Ko nori?" pakartojau klausimą.

"Nesužinosi gal neatidarysi durų." jis pasakė ir pavarčiau akis.

"Tu turėtum žinoti, kad neprivers manęs atidaryti durų." pasakiau.

"Aš maniau, kad tu norėsi žinoti." jis atsipūtė ir dabar man tikrai įdomu. "Tikriausiai klydau." užverčiau akis į viršų ir gyliai įkvėpusi atidariau duris. "Labas."

"Sakyk ką norėjai pasakyti." pasakiau.

"O už, tai nieko negausiu?" jis paklausė.

"Aš atidariau duris, daugiau nesitikėk." sukryžiavau rankas.

"Gerai." jis su pirštais per braukė sau per plaukus. "Norėjau pasakyti..."

Nespėjau su reaguoti, kai jis jau buvo prie manęs ir mėgino mane pabučiuoti. Aš mėginau jį pastumti, bet jis stipriai suspaudė mano rankas. Pakėliau koją ir iš kėlėno pataikiau jam ten kur saulė nešviečia.

"Kalė." jis suurzgė susiimdamas už klyno.

"Pats kaltas." pasakiusi pastūmiau jį iš savo kambario ir užtrenkusi duris jas užrakinau.

***

"Gal galėčiau sužinoti jūsų istoriją?" paklausiau žiūrėdama į Harry ir Mel.

"Kodėl tau įdomu?" paklausė Harry.

"Ne kiekviena diena sužinai, kad vienas iš turtingiausių pasaulio vaikinų, kuris yra pasipūtęs, manantis, kad yra geresnis už kitus, susitikinėja su miela mergina persirengdamas moksliuku." pasakiau ir Mel sukikeno.

"Mūsų istorija banali." ji pasakė ir Harry pažvelgė į ją. "Mes susitikom kavinėje. Aš buvau ką tik nusipirkusi gėrimą ir kai sukausi atsitrenkiau į jį."

"Sugadinai mano naujus marškinius." jis sumurmėjo.

"Sugadinau, bet atsiprašiau." ji pasakė. "Tai jis mane apšaukė." aš pakėliau antakį. "Aš jam sakiau, kad jis duotu man tuos marškinius, kad išskalbčiau, bet tai ne būtų nieko pakeitę, aš tada apie tai nepagalvojau."