Nanny // z.m. ✓

-14-

Zayn ir mano lūpos judėjo lėtai. Šis bučinys buvo saldus ir nesuskubintas. Žinau, kad draugai taip nesibučiuoja, bet aš tiesiog negalėjau to sustabdyti. Jo lūpos ant manųjų, tokio jausmo man dar nėra tekę pajusti, nors Zayn nėra pirmasis vaikinas, kurį bučiuoju. Su juo šis bučinys kažkuo skiriasi, kažkuo ypatingas.

Pritrūkus orui, jis lėtai patraukė savo lūpas nuo manųjų ir suglaudė mūsų kaktas. Mano akys buvo užmerktos ir aš gyliai kvėpavau. Zayn taip pat neliko nepaveiktas.

"Velnias." jis sušnabždėjo ir aš atsimerkusi pažvelgiau į jį.

"Tu gailiesi." ištariau ir mėginau pasitraukti, bet jis savo delnais suėmė mano veidą.

"Niekada," jis gyliai kvėpavo ir savo rūdomis akimis žvelgė į manąsias mėlynas. "Niekada nesigailėsiu šito. Tai buvo per daug tobula. Man tai patiko."

"Man ir tai patiko." sušnabždėjau nuraudusi.

"Kitaip ir būt negalėjo." jis mirktelėjo ir aš sukikenau.

"Mama aš dabar negaliu." pasakiau jai nuo stalo paimdama tortą.

"Kaip suprasti negali? Aš tavo mama, man laiko tu visada gali, turi skirti." ji piktai pasakė.

"Rimtai? Kur taip parašyta?" pavarčiau akis. "Aš mielai tau skirčiau laiko, bet jei nepastebėjai aš užsiėmusi. Šiandien dvynių gimtadienis ir aš turiu nuvežti tortus."

"Dvyniu?" ji susiraukė.

"Vaikų, kuriuos prižiūriu." pasakiau ir prie durų tortą padaviau Liusi.

"Kokio valkatos vaikus tu prižiūri?" ji vaikščiojo man iš paskos.

"Tu jo valkata nevadintum." nusijuokiau ir grįžusi į virtuvę paėmiau kita tortą. "Jis turtingesnis nei tu."

"Tai pasakyk kas jis?" ji iškėlė rankas susinervinusi.

"Zayn Malik." pasakiau ir pasiekusi duris pasisukau į ją. "Gal gali išeiti? Man reikia užrakinti duris." pasakiau mamai, kuri stovėjo išsižiojusi.

"Tu nori pasakyti, kad prižiūri Zayn Malik vaikus?" ji ramiai, per daug ramiai ištarė.

"Taip?" susiraukiau jos nesuprasdama.

"Kokie dar vaikai!" ji sušuko ir aš išpūčiau akis. "Tu turėtum būti jo mergina, žmona, o ne vaikus prižiūrėti!"

"Mama." papurčiau galvą. "Aš ten dirbu aukle, todėl tai ne įmanoma." nors ir gal trupučiuka norėčiau, kad tarp mūsų kas nors įvyktų. "Aš su savo darbdaviais nesusitikinėju."

"Tai mesk darbą!" ji pasakė tarsi, tai akivaizdu.

"Pirma išeik iš buto." pasakiau kai ji nepasitraukė iš vietos kurioje sustingo. "Antra kai kas jau yra man pažadėjus kitam milijonieriui." pavarčiau akis kai ji išėjo ir užrakinau duris.

"Velnias." tai privertė į ją pažiūrėti su pakeltu antakiu. Visi žino, kad mano mama nesikeikia. "Nereikia taip į mane žiūrėti." ji pavartė akis.

Aš nusijuokiau ir ėjau link lifto. Paspaudžiau mygtuką ir laukiau kol pakils. Mama nieko nesakė, o tik susiraukus savo žvilgsniu žudė sieną.

Liusi sustojo netoli Zayn namo ir mes išlipom iš mašinos. Aš atidariau savo pusės galines dureles, o ji - savo ir paėmėm tortus. Uždarius dureles ji užrakino mašiną, o aš pasisukau į tėvų mašiną, kuris sustojo už Liusi.

Martis ir Liana pribėgo prie manęs ir Liusi, o tėtis su mama ėjo mums iš paskos.

"Ponia Roza!" sušukau įėjusi į virtuve.

"Taip?" ji išlindo iš kambariuko, kur laikomi tam tikri daiktai. "Tortai."

"Kur mums juos padėti?" paklausiau nusišypsojusi.

"Čia, dėk ant šitos spintelės." ji nuvalė spintelė ir aš su Liusi padėjome tortus ant viršaus. "Ačiū."

"Nėra už ką." atsakiau. "Tik turiu klausimą."

"Klausk." ji valėsi rankas į rankšluosti.

"Na netikėtai pasirodė mano šeima ir mano mama būdama užsispyrusi atvažiavo su manimi..." nutęsiau.

"Vietos ir viso kito užteks." Roza nusijuokė. "Nesijaudink. dabar palydėk juos į galini kiemą, ten vyks šventė."

"Gerai." pasakiau ir su Liusi pradėjom eiti link durų. "Reikės pagalbos pasikvieskit."

"Būtinai." Roza pamojo, kad išeičiau.

"Ji maloni moteriškė." pasakė Liusi kai išėjom į koridorių.

"Žinau, ji man patinka." pasakiau ir mes išėjom į laukiamąjį kur stovėjo dvyniai ir šnekėjo su Liana ir Marčiu. Mama stovėjo sukryžiavusi rankas, o tėtis šypsojosi žiūrėdamas į vaikus.

"Aukle!" sušunka Mėja pamačiusi mane ateinant.

Ji pradėjo bėgti link manęs ir kai jau buvo netoli šoko man glėbį. Man teko pasilenkti, kad ją pagaučiau.

"Aš tavęs pasiilgau." ji pasakė pažiūrėdama į mane.

"Aš ir tavęs pasiilgau." šyptelėjau jai.

"Kodėl tavęs vakar nebuvo?" ji apsikabino mano kaklą.

"Vakar aš kepiau tortus." pasakiau ir ji sukikeno.

"Mano ir Luko?" paklausė.

"O kieno daugiau? Nesakyk, kad turėjau dar kažkam iškepti." apsimečiau išsigandusia ir Mėja sukikeno.

"Ne, tik man ir Lukui." pastačiau ją ant kojų.

"Ar jau baigei tuos savo..." mama pamojo ranka į vaikus.

"Roza sakė palydėti jus į galini kiemą, nes ten vyks šventė." pasakiau jai.

"Tai palydėk." mama pradėjo eiti ne į tą puse ir mes su tėčiu pažvelgė vienas į kita tramdėm šypsenas.

"Mama." pasakiau.

"Ką?" ji piktai paklausė.

"Ne į tą... puse." pasakiau ir pasisukus į reikiama pusę pradėjau eiti kartu su Liusi ir vaikais.

Stovėjau prie vaišiu stalo ir žiūrėjau kaip dvyniai su kitais vaikais laksto. Aplinkui stovėjo suagusieji, turtingi Zayn draugai. Liusi buvo prie Niall ir kartu apie kažką šnekėjo. Mama su tėčiu kalbino vyresnio amžiaus svečius, o aš viena stovėjau ir viska stebėjau.

"Ei." pažvelgiau į šoną ir pamačiau Luką su pora draugų.

"Taip?" paklausiau.

"Lukas sakė, kad tu Pandora." vienas iš jų, su šviesiai rudais plaukais pasakė.

"Ir mes netikėjom." pasakė kitas su tamsesniais, abu jie turėjo žalias akis.

"Bet aš galiu pasakyti, kad tu esi Pandora, tik tavo plaukų spalva kitokia." pasakė vyresnysis.

"Tu tobula." nenustojęs į mane spoksoti jaunesnysis pasakė.

"Ir graži." vyresnis pasakė.

"Ačiū, tikriausiai." pasakiau.

"Ei, ji mano auklė." Lukas atsistojo priešais mane.

"Aš irgi noriu, kad ji būtų mano auklė." supyko mažesnis.

"Um." nežinojau ką sakyti.

"Tu jos negausi, ji mano." Lukas apkabino mano liemenį.

"Pasakyk, kad busi ir mano auklė?" šuniuko akytėmis paprašė mažesnis.

"Aš negaliu," lėtai ir tyliai pradėjau. "Aš jau dirbu Luko ir Mėjos aukle."

"Zayn." pasukau galvą į šoną ir pamačiau Zayn stovinti ir apsikabinusi Andželika. "Ką ji veikia čia?"

Andželika parodė į mane ir visi atsisuko į mane. Bet man tai nerūpėjo. Man skaudu buvo, tai, kad Zayn bučiavo mane ir sakė, kad jam tai patiko, ir jis to nepamirš, bet akivaizdu, tai tik žaidėjo žodžiai.