Nanny // z.m. ✓

-22-

"Iš kur tu sužinojai?" paklausiau prieidama arčiau.

"Tavo draugė pasakė." ji pasakė tarsi, tai būtų akivaizdu.

"Liusi?" pažvelgiau į ją.

"Ne aš." ji pakėlė rankas. "Aš tavo pusėje."

"Žinoma, kad ne Liusi." pavartė akis mama. "Tą kita, Andželika ar koks ten jos vardas. Vos sužinojusi ji man pranešė."

"Žinoma." sumurmėjau. Vos man prasižiojus pradėjau kosėti.

"Tu sergi." mama pasakė susiraukusi.

"Nežinojau." sarkastiškai pasakiau.

"Nieko grįšim gydytojas išrašys vaistų ir viskas bus gerai." ji nusišypsojo. "Be to tavo daiktai sudėti, o lėktuvas išskrenda po pusvalandžio. Ant lovos palikau ką turėtum apsirengti. Greičiau."

Pavarčiusi akis pažvelgiau į Liusi, kuri susiraukusi žiūrėjo į mano mamą. Gyliai įkvėpiau ir pradėjau eiti link savo kambario.

Nenustebau ant lovos radus nauja, mamos nupirktą, juoda priglundančia suknelę. Pavarčiau akis ir nusirengusi savo rūbus apsivilkai suknelę. Žinoma ji plonutė ir man tikrai ne šaltą. Pamačiusi aukštakulnius paspyriau juos į šoną ir lagamine, kur atradau, kad yra mano batai, susiradau ilgus, šviesiai rudus batus ir juos apsimoviau. Jie nėra prašmatnus ir aš stebiuosi kaip mama jų neišmetė.

Kitame lagamine susiradau savo ilgą paltą ir ji užsivilkau ir iš kito lagamino išsitraukiau šviesiai ruda šaliką ir apsivyniojau juo savo kaklą. Iš palto kišenių pasiėmiau savo pirštines ir jas užsidėjau. Sutvarkiau lagaminus ir apsisukusi išėjau iš kambario.

Mama buvo svetainėje ir rašė žinutę savo telefonu, o Liusi stovėjo prie laiptų. Mane pamačiusi ji nusišypsojo ir ištiesė rankas. Aš priėjau prie jos ir apsikabinau.

"Gaila, kad negali pasilikti." ji sušnabždėjo.

"Gaila." pasakiau ir atsitraukusi šyptelėjau, bet vos man sukuteno nosį nusisukau ir nusičiaudėjau. - Atsiprašau. - Liusi sukikeno.

"Nieko tokio." ji pasitraukė į šalį.

"Hm." mama papūtė lūpas nužvelgdama mano aprangą. "Nieko nesakysiu, nes tu sergi."

"Kaip miela iš tavo pusės." sumurmėjau.

"Džordžas tuoj paims tavo daiktus." jai pasakius pro duris įėjo kažkoks vaikinas. Ji parodė į mano kambarį ir jis linktelėjęs nuėjo.

***

"Turėčiau perspėti, kad lauke mus pasitiks reporteriai, fotografai ir visi kiti." pasakė mama kai įžengėm į oro uostą.

"Jay, kokia laimė." sarkastiškai pasakiau.

"Mes susitarėm." ji suurzgė. "Turi atrodyti laimingą."

"Kai reikės aš atliksiu savo dalį, bet prie tavęs neturiu apsimesti, kad mėgstu fotografus ir visus tuos kitus." pasakiau.

"Anksčiau taip nesiskųsdavai." ji pavartė akis.

"Anksčiau nežinojau ką reiškia būti savarankiškai." pasakiau kai mes ėjom link išėjimo.

"Be reikalo tave išleidau. Dabar susitvarkyt neįmanoma." ji atsiduso. "Būtum pasilikus, dabar būtum ištekėjus ir lauktumeisi savo pirmagimio."

"Apie vaikus gali pamiršti." pasakiau. "Aš nesiruošiu su Styles miegoti vienoje lovoje, ką jau kalbėti apie vaikų gaminimą."

"Tu turi susilaukti nors vieno vaiko." ji sušnypštė atsisukdama į mane.

"Ne." pažvelgiau jai į akis. "Mes tarėmės tik dėl vestuvių. Aš nebūsiu Lora ir neleisiu tau man nurodinėti."

"Jei neleisi, tai kodėl tekėsi už Styles berniuko?" ji pakėlė antakį.

"Nes pažadėjau, anūkų tau aš nežadėjau." pasakiau ir ji susiraukė. "Prašyk Loros, aš galiu prisiekti ji iš laimės mirs, kad tik pagimdytų tau anūkų."

"Hope, užteks." ji pasitrynė kaktą. "Man pradeda skaudėti galvą. Prisimink šypsokis."

Tai pasakiusi ji pasuko prie išėjimo ir aš atsidususi ją nusekiau. Pamačiusi fotografus gyliai įkvėpiau ir nustačiau, dirbtine šypseną.

"Hope! Hope!" vieni šaukė mano vardą.

"Hope kaip jautiesi sugrįžusi?!" vienas iš reporterių paklausė ir mama sustojo, kad atsakyčiau.

"Nuostabiai, aš taip pasiilgau namų." noriu dingti iš čia, taip iš tikrųjų jaučiuosi.

"Girdėjom dirbai Pono Malik vaikų aukle, kodėl?" kitas paklausė ir mama į jį piktai pažvelgė, o aš nusijuokiau.

"Pamėginau kažką naujo, juk aš irgi kažkada turėsiu vaikų." mirktelėjau ir jie nusijuokė.

"Ar patiko ten dirbti?" moteriškė paklausė.

"Labai." pasakiau teisybe ir mama savo pikta žvilgsnį nukreipė į mane. "Bet per daug pasiilgau savo namų." pamelavau išsišiepdama.

"Kaip sakoma visur gerai namuose geriausia." ji pasakė ir aš nusijuokiau, visiškai su ją nesutikdama. Jei turi mama kaip mano, tada namuose gerai, bet kitur geriausia.

"Hope!" pažvelgiau į jauna vaikinuką, kuris kreipėsi. "Sklinda gandai apie tavo ir Pono Styles sužadėtuves ar tai tiesa?"

Pažvelgiau į mama, kuri žiūrėjo į mane ir laukė kol aš patvirtinsiu.

"Tai turėjo likti paslaptis." nusijuokiau paraudusi iš gėdos.

"Kodėl?" jis paklausė ir visi laukė mano atsakymo.

"Mes norėjome apie tai pranešti kartu." pamelavau. "Na, bet ką jau čia padarysi."

"Hope!" kažkas dar norėjo kažko paklausti, bet mama pagriebė mane už rankos.

"Atsiprašome, bet mes turime paskubėti." apgailestaujamai pasakė mama ir pradėjo mane temptis.

Prie mūsų priėjo keli apsauginiai ir padėjo pasiekti mašiną. Netoli mašinos nusičiaudėjau ir galiu pasakyti, kad rytoj pasirodys ši nuotrauką, o mama man vėl skaitys moralą.

Mums atidarė limuzino dureles ir pirma įsėdau aš, o paskui mane mama. Apsauginis uždarė dureles ir atsisėdo priekį.

"Kai grįšim noriu, kad eitum į savo kambarį ir atsigultum į lovą, Magda kažką sugalvos kaip tau greičiau išgyti. Nenoriu, kad vaikščiotum po namus ir dar kažką užkrėstum." mama pasakė kai pajudėjo limuzinas.

"Tarsi aš labai noriu valkiotis po tuos namus." sumurmėjau.

"Norėčiau, kad rytoj būtum pasitempus, nes pas mus vakarieniaus Styles šeima." išpūčiau akis ir pažvelgiau.

"Aš nespėjau grįžti, o tu jau vakarienę su Harry šeima organizuoji?" supykau. "Ar tu pagalvoji apie ką nors kita? Ar tu pagalvoji, kad elgiesi savanaudiškai?" paklausiau jos. "Svarbu šeimos įvaizdis išliktu geras. Ne duok Dieve Hope susidės su kokiu neturtingu vaikinu."

"Hope." mama sumurmėjo. "Gali nepradėt? Aš tavęs vistiek nesiklausysiu."

"Žinoma nesiklausysi, tu per daug tobula, kad klausytumeisi, kaip tavo dukra sako, jog tokia nesi." pavarčiau akis ir sukryžiavau rankas.

Mama nieko nesakė. Aš pasukau galvą ir pažvelgiau pro langą. Mes važiavome gatve ir turiu pripažinti, kad pasiilgau šių gatvių.

Atsidusau ir norėjau užmerkti akis, bet pajutau su vibruojant savo telefoną. Susiraukusi jį ištraukiau ir ant ekrano su švietė: Ponas Malik.