Nanny // z.m. ✓

2.7

Atsistojusi nuo kėdės iškėliau rankas, kad pasirąžyti. Pakraipiau galvą kelis sykius į šonus ir atsidususi išėjau pro duris. Užrakinusi jas koridoriumi nuėjau link salės.

- Kas pagaliau išlindo iš savo urvo, - Liusi nusijuokė pamačius mane. – Dar ne atsibodo tūnoti savo kabinete?

- Žiauriai, bet dokumentai, - pasakiau ir atsistojau už priekystalio pakeisdama Alisha, savo darbuotoją.

- Užjaučiu, - Liusi nužvelgė pyragus ir keksiukus.

- Neturėtum būti darbe? – paklausiau patikrindama kasą.

- Pietų pertrauką, - ji numojo ranką. – Man prašyčiau to geltono torto.

- Dideli ar mažą gabaliuką? O gal kruopelę? – paklausiau paėmusi lėkštutę su peiliu.

- Didelį, šiandien save lepinu, - ji pasakė ir aš atidariusi stiklines dureles atpjoviau jai didelį gabaliuką. – Ir dar late, vaniline.

- Kažkaip nemažai sau šiandien leidi, - pasakiau padėdama torto gabaliuką ir prieidama prie kavos aparato.

- Nežinau, šiandien nusprendžiau, kad noriu kažko saldaus, o pas tave pilna saldumynų, - ji pasakė ir aš išsišiepiau.

- Gal rytais pradėjo tave pykinti? – paklausiau nekaltai ir girdėjau kaip ji prunkštelėjo.

- Nesijaudink, teta dar nebūsi, - ji pasakė ir aš nusijuokiau.

- Aš nieko apie tai nesakiau, - pasiteisinau padėdama late puoduką priešais ją. – Kaip iš tavęs laukiu sūnėno.

- Svajok toliau, - ji mirktelėjo ir paėmė lėkštutę su puodeliu. – Bet kada gali prisidėti.

- Žinoma, - pavarčiau akis ir prasivėrus durims pažiūrėjau į jų pusę.

Pro duris įėjo dvyniai, o su jais graži, šviesa plaukė mergina, žibančiomis mėlynomis akimis, tikriausiai Sara. Mielai nusišypsojau kai jie atsisuko į mane.

- Hope, - jie priėjo.

- Dvyniai, - nuo jų pažvelgiau į merginą, kuri buvo su jais.

- Sara, - ji ištiesė ranką.

- Hope, - paspaudžiau jos ranką ir ji nusišypsojo.

- Šie du labai daug pasakojo apie tave, - ji nykščiais parodė į dvynius. – Pradžioje negalėjo užsičiaupti.

- Užjaučiu, - šyptelėjau ir dvyniai piktai į mane pažiūrėjo. – Norėsit ko nors?

- Keksiukų, šokoladinių, - dvyniai iš karto pasakė ir aš papurčiau galvą prieš nueidama prie keksiukų.

- Man Patriko gabaliuką, - Sara pasakė ir aš nustebusi nusekiau jos žvilgsnį iki rožinio, drėgno pyrago.

- Tuojau, - įdėjau po tris keksiukus į dvi atskiras lėkštutes ir padaviau dvyniams.

Pasiėmusi lėkštę ir peilį grįžau prie "Patriko" ir atpjoviau gabaliuką Sarai. Grįžusi atgal padaviau jai ir pridėjau šaukštuką.

- Gėrimų? – pažvelgiau į juos ir dvyniai buvo su kesiukais dantyse. – Jums kaip visada? – jie linktelėjo ir tada pažvelgiau į Sarą.

- Man arbatos, - ji pasakė ir aš nuėjau pataisyti jiems gėrimų.

- Patinka darbas? – pažvelgus į jų pusę mačiau, kad Zander šneką su Sara, tai reiškia klausimo paklausė Xander.

- Svajonių darbas, - atsakiau užkišdama sruogą už ausies. – Tik daug darbo su dokumentais.

- Užjaučiu, - jis pasakė ir aš nusijuokiau.

- Tu antras, kuris tai šiandien man sako, - pasakiau ir jis nusijuokė tyliai.

- Kas pirmas? – paklausė atsiremdamas į priekystalį.

- Liusi, - atsakiau ir jis susiraukė.

- Kodėl ji visada turi pirmiau pasakyti ką nors, nei aš? Ji kažkaip sukčiauja, - jis apsimetė susimąstęs ir aš grįžau su puodeliais late, tarp indukų tokiems puodukams, ir puodeli arbatos.

- Prašau, - pasakiau. – Vaišinu, vistiek jūs dažnais nesilankot.

- Mes dar kaip nors atsilyginsim, - pažada Zander.

- Gerai, - linkteliu ir nuvalau ten kur pribyrėjo trupinių.

- Prisidėsi? – paklausė Sara.

- Aš žadėjau prisidėti prie Liusi, - pasakau truktelėdama pečiais. – Pasikvieskit ją, o aš tuoj ateisiu.

- Lauksim, - ji mirktelėjo ir nusekė dvynius.

- Alisha? – pažvelgiau į mergina tamsiai rudais plaukais, rudomis akimis, kuri dėliojo keksiukus ant padėklo.

- Taip? – ji pažvelgė į mane.

- Aš trumpai eisiu pašnekėt, prižiūrėsi? – paklausiau padėdama pašluostę ir pažvelgdama į ją.

- Žinoma, - ji pabaigė dėti keksiuką ir nusivaliusi rankas priėjo.

- Ačiū, - padėkojau ir prasilenkusi sustojau pasidaryti karamelinės late ir pasiimti keliu kesiukų.

Su lėkštutę vienoje rankoje, o puodeliu kitoje pradėjau eiti link stalelio, kur sėdėjo mano draugai. Priėjusi padėjau viską ant stalelio ir atsitraukusi kėdę prisėdau.

- Kadangi mes negalėjom pasirodyti pietų, tai dabar pasakok kas nutiko, kai tu palikau klubą, o Zayn tave nusekė iš paskos, - Zander pasakė ir visi atsisuko į mane. Žinoma Liusi su Elima, tai jau žinojo.

- Nieko ypatingo neįvyko, - truktelėjau pečiais. – Mes tik lenktyniavom kas greičiau pasieks jo namus, tada prisiminiau, kad neturiu namo raktu, nes Liusi su Elima paėmė, teko miegoti pas jį namuose, - trumpai papasakojau.

- Kažkas dar turėjo įvykti, - pasakė Xander.

- Ryte atsibudus radau Oli žaidžiant su Zayn nauja mergina, kurios vardą jau spėjau pamiršti, - pasakiau ir pakėliau puodelį, kad atsigerti ir nereikėtu daugiau pasakoti.

- Labai jau neįdomiai, - atsiduso Liusi. – Būtumėt pasibučiavę ar dar ką padarę, - ji pasakė ir aš pajutau kaip mano kūnas įsitempė.

- Tai vis dėl to, kažkas nutiko, - Zander išsišiepė. – Pasakok, mes laukiam.

- Naktį turėjau košmarą, - atsidusau padėdama puodelį ir pažvelgdama į stalą. – Zayn mane pažadino, nes rėkiau, tada pradėjau kažką kartoti ir, kad nusiraminčiau jis mane pabučiavo, - jutau kaip mano skruostai parausta. – Tada aš pasakiau, kad jis turi merginą ir jis išėjo iš kambario.

- Kas nori lažintis, kad Zayn vis dar kažką jai jaučia? – paklausė Liusi ir aš atlaužusi kesiuko gabaliuką mečiau į ją. – Ei!

-Ne mano darbas, - truktelėjau pečiais.

- Kaip Rozai sekasi? – paklausė Liusi ir aš paraudau prisiminus Rozos žodžius. – Pasakok.

- Um, - dairiausi ieškodama išeities kaip išsisukti.

- Hope, - Liusi suurzgė ir aš atsisukau į ją.

- Mama! – išgirdau kaip Olis sušunką prieš mane pasakant.

Atsipūtusi pažvelgiau durų pusėn iš kur pribėgo jis ir mane apsikabino. Pabučiavusi jo kaktą leidau jam atsitraukti.

- Hope? – pakėlusi akis pamačiau Zayn, kuris susiraukęs stebėjo dvynius.

*** 

Sorry, kad tokia lieva ir neįdomi dalis :/ 

Kažkaip man smegeninė nedirbą :') 

Bet gal vistiek komentarų kokių? :')