-Prisėsk.- pakėliau galvą ir mačiau kaip jis parodė į kėdę priešais jo stalą. Aš linktelėjau ir priėjusi atsisėdau.
-Hope, tiesa?- jis paklausė ir aš linktelėjau, bet akių į jį nepakėliau. -Kai šneki su manimi pakelk galvą ir žvelk man į akis.
N...
Ups! Ten obraz nie jest zgodny z naszymi wytycznymi. Aby kontynuować, spróbuj go usunąć lub użyć innego.
- Ačiū, kad palydėjai. – padėkojau Myc, kai sustojom prie mano namų durų.
- Man nesunku pavaidinti riterį baltais šarvais. – jis nusišypsojo ir aš pakėliau antakį. – Nežinau kaip sakosi.
- Ateis laikas ir išmoksi. – nusijuokiau užsikišdama plaukų sruogą sau už ausies.
- Kai kita karta susitiksim busiu išmokęs. - jis mirktelėjo ir aš papurčiau galvą.
- Kita karta? – paklausiau pažvelgdama į jo rudas akis.
- Hope, - jis priklaupė ir aš paraudusi apsidairiau ar niekas nemato. – Žinau, kad mes pažįstami vos kelias, nuostabias, geriausiais, tikiuosi supratai, valandas ir tai gan trumpas laikas, tam ką dabar darysiu,bet...
- Myc, ką tu darai? – paklausiau tikėdamasi ne išgirsti kelių žodžių, kurių baidausi po Zayn.
- Leisk pabaigti, - jis apsimestinai piktai pažvelgė į mane ir aš papurčiau galvą, bei parodžiau, kad tęstu. – Kaip sakiau, gal tai ir trumpas laikas, bet norėjau paklausti, - jis gyliai įkvėpė ir aš sukryžiavau rankas, kad nesimatytu kaip jos drebą. – Ar norėtum eiti su manimi į antrą pasimatymą?
Jam pabaigus nesusilaikiau ir pradėjau kikenti. Rankomis prisidengiau veidą ir akies krašteliu pažvelgusi į jį vis dar klupanti, kikenau toliau. Aš nerimavau, o jis tik į pasimatymą kvietė. Turiu pripažinti, kad Myc moka stebinti.
- Taip, - pasakiau nuleidusi rankas ir pažvelgusi į jį. – Taip, aš sutinku eiti su tavimi į pasimatymą.
- TAIP! – jis atsistojęs apkabino mane ir pakėlė, o aš rankomis apsivijau jo pečius ir veidą paslėpiau paremdama į jo krūtinę. – Tu ką tik pavertei mane laimingiausiu vyrų žemėje.
- Nereikia perdėti, - pasakiau kai jis pastatė mane ant kojų.
- Ne kiekviena diena graži mergina sutinka eiti su manimi į pasimatymą, - jis palenkė savo galvą, kad galėtu žiūrėti į mano akis. – Todėl man tai geriausios žinios.
- Ne abejoju, kad bet kuri matanti mergina sutiktu eiti su tavimi į pasimatymą net jei tu būtum šūdžius. – pasakiau ir jis atlenkęs galvą nusijuokė.
- Vadinasi tu pirmoji mergina, kuri ne akla. – jis priglaudė savo delną man prie skruosto ir mano kūnų nusirito šilumos banga. – Ar labai supyksi jei padarysiu kai ką?
- Šitai. – pasakęs jis pasilenkė ir savo lūpas priglaudė prie manųjų.
Delnuose sugniaužiau jo striukės kraštus ir po sekundės, per kuria likau sustingusi, atsakiau į jo bučinį. Jo lūpos neskubėdamos viliojo manąsias, išjudindamas jas po ilgo laiko ramumos. Savo rankomis jis apglėbė mano liemenį ir prisitraukė arčiau. Pakreipęs galvą jis sukando apatinę lūpą ir patempęs ją paleido.
