Nanny // z.m. ✓

2.24

- Va čia tai viešbutis. - sušvilpė Liusi kai įėjom į savo viešbučio kambarį.

- Viskas kas geriausia. - pasakė Elima atsistodama vidurį svetainės.

Turiu pripažinti, kad jos bosas nepagailėjo kompanijos pinigų. Mūsų viešbučio kambarys, turėjo tris miegamuosius su savo atskiromis voniomis ir tuoletais, taip pat virtuve, jei nekti norėtum ką nors pasigaminti, ir svetainę, kurioje stovi didžiulis plaszminis televizorius. Būtent tokį man reikėjo ir įsigyti, tada Elima net trečdalio ekrano neužstotu.

- Aš imu kambarį su gražiausiu vaizdu. - pasakiusi ne daviau joms progos atsakyti ir nuskubėjau žiūrėti kambarių.

Kambarys mini koridoriaus gale turėjo patį gražiausia vaizdą į miestą. Kadangi mūsų kambarys buvo dvidešimt pirmam aukšte, tai viskas atrodė tiesiog pasakiškai. Pakritusi į lovą nesulaikiau aimanos kuri išsprūdo pro lūpas. Jau seniai negulėjau ant tokios patogios lovos.

- Rojus, ne lova. - pasakiau pasimuistydama ir pilnai išsitiesdama.

- Reikės Niall liepti nupirkti tokias lovas! - pasigirdo Liusi balsas iš toliau ir nusijuokiau, jau galėdama įsivaizduoti kaip ji jam rašo žinute, kurioje reikalauja naujos lovos.

Atsidususi pakilau nuo lovos ir išėjau iš kambario. Įžengusi į svetaine mačiau tik savo lagaminą, tai reiškia, kad jos savuosius jau pasiėmė ir aš viena tokia lėta. Pagriebusi jo rankeną pradėjau temptis paskui savę link savo laikinojo kambario.

Dabar jau vėlus vakaras, lauke tamsu, staiga praėjo visas susijaudinimas ir kūna užgulė nuovargis. Tik išlipus iš lėktuvo mūs pasitiko kažkokie pareigūnai, kurie norėjo pasikalbėti su Elima, nes jie kaip ir jos palydą, kol ji bus čia. Tai užtruko gana ilgai, kol jie išsprendė savo problemas.

Pasidėjusi lagaminą kambaryje išėjau iš jo ir nuėjau link pirmo prie savojo. Pravėrusi duris pamačiau Elima, kuri jau buvo išsitraukusi savo nešiojamą kompiuterį.

- Rytoj tau manęs reikės? - paklausiau švelniai pabelsdama į duris, kad atkreipti jos dėmesį.

- Ne, rytoj vyksiu į nuovadą, ten imsiu interviu iš kelių agentų, kurie dirba su šia bylą. - ji atsakė pakeldama akis ir pažvelgdama į mane. - Po ryt vyksiu pas merginos šeimą ir jie sutiko leisti mums nufotografuoti merginos namus, bei juos, tada man tavęs ir reikės.

- Aišku. - pasakiau linktelėdama. - Jei reikės dar ko nors be nuotraukų, leisk žinoti.

- Būtinai. - ji nusišypsojo ir žvilgtelėjo į kompiuterio ekraną prieš vėl pažvelgdama į mane.

- Na nebe trukdysiu tau, - pasakiau nusišypsodama ir suimdama jos durų rankeną. - Labanaktis.

- Labanaktis. - ji atsakė ir uždariusi duris pažvelgiau į kitas.

- Labanakt Liusi! - šūktelėjau atsitraukusi nuo Elimos kambario.

- Mhm, labanakt. - iš jos kambario pasigirdo mieguistas murmėjimas.

Nusijuokusi grįžau į kambarį ir rankinuko išsitraukiau savo telefoną. Jį įjungusi radau žinutę nuo Olio. Joje buvo nuotrauka kur jis papūtęs lūpas rodo savo šuniuko akytes. Nusijuokusi priėjau prie kambario lango ir į jį atsukau savo nugarą. Pakėliau telefoną, kad nuotraukoje matytusi ir miestas, nustačiau savo šuniuko snukuti ir padariau selfi. Jį nusiunčiau Oliui ir dar syki pažvelgiau į miestą prieš nueidama miegoti.

***

Ryte atsibudau nuo skambančio savo telefono. Sumurmėjusi kažką sau po nosimi jį paėmiau ir net nepažvelgusi į ekraną, ko paskui pasigailėjau, atsiliepiau.

- Labas rytas brangioji! - pasigirdo aukštas mano mamos balsas.

- Labas rytas. - sumurmėjau į pagalvę.

- Mažas paukštukas pačiulbėjo, kad esi Niujorke. - ji ėjo tiesiai prie reikalo, jokių kaip sekasi ir panašiai.

- Tas mažas paukštukas labai daug čiulba. - sumurmėjau pasisukdama, kad gulėčiau ant nugaros.

- Per mažai. - mama paprieštaravo. - Tikiuosi ketini atvykti pietų, nes pusryčiams jau per vėlų. Liana kaip tik grįžusi. Žinau, kad jau ilgai nesimatėte per jos keliones su grupe.

- Jos grupė grįžusi? - paklausiau atsisėdama.

Prieš metus ir truputi Liana su dvejomis draugėmis sukūrė grupė Little Lies, dėka savo talento ir mamos pažinčių neužilgo po susikūrimo jos pasirašė sutartį su kažkokiais prodiuseriais, o dabar jau koncertuoja gyvai. Prieš pora mėnesiu jos buvo išvykusios į Italiją, būti pritariamoji grupė kažkokiam daininkui.

- Taip, - ji pasakė, o jos balse girdėjosi džiagsmas. - ir greitai vėl išvyks, net nespėsiu pasidžiaugti jos sugrįžimu. - ji sustojo kalbėjusi ir tai sukėlė man įtarimu, nes dažniausiai jei prasideda kalba apie mano sesę ji taip greitai ne užtylą. - Bei yra dar kai kas. Prisimeni Džordanų sūnų?

- Tik nesakyk, kad vėl meginsi būti piršle. - suburbėjau atsistodama nuo lovos ir pasiražydama kiek įmanoma.

- Ne, ne. - ji atsakė, kas nustebino. Vis dar sunku priprasti jog ji nusprendė nebesikišti į mūsų gyvenimus. - Aš vis dar noriu, kad būtum su Zayn. - ji atsiduso. - Maiklas tiesiog nori susipažinti su Zayn.

- Kokio velnio? - paklausiau pajudėdama link kambario durų. Man reikia kavos.

- Kaip kalbi. - mama subarė, kas privertė pavartyti akis, nes nei keikiaus, nei ką.

- Dabar per anksti kalbėti mandagiai. - pasakiau įžengdama į virtuvę, kur Elima stovėjo su puodeliu kavos. - Kavos. - be garso ištariau kai ji pažvelgė į mane ir ištiesiau ranką.

- Labas rytas. - ji pasakė paduodama puodelį ir aš jai linktelėjau atsigerdama kavos.

- Tai ar sulauksiu tavęs per pietus? - paklausė mama ir nuryjusi gurkšnį gyliai įkvėpiau.

- Žinoma. - atsakiau ir iškišau liežuvį, kurį nusideginau, o Elima juokėsi stebėdama mane.

- Šaunu! - ji suspigo ir man teko atitraukti telefoną nuo ausies, kad ne apkursčiau. - Iki vėliau. - pasakiusi padėjo ragelį.

- Mama? - paklausė Elima padėdama puodelį ant stalo.

- Jop. - atsakiau prisėsdama ant kėdės ir padėdama telefoną ant stalo. - Nori, kad ateičiau pietų.

- Eisi? - ji paklausė knisdamasi po savo rankinuką.

- Jo, - truktelėjau pečiais tarp delnų laikydamą puodelį ir žvelgdama į jį. - Liana grįžusi, įdomu kaip sekėsi.

- Perduok linkėjimus. - ji pasakė pakėlusi galvą ir nusišypsojusi. - Turiu lėkti, susitiksim vėliau. Kada grįšiu nežinau.

- Sėkmės. - pasakiau stebėdama kaip ji nuskuba prie durų.

- Ačiū! - šūktelėjusi ji išlėkė pro duris.