Nanny // z.m. ✓

2.14

- Hope leisk man viską paaiškinti. - Myc sekė man iš paskos kol aš ėjau link galinio išėjimo.

- Nereikia man nieko aiškinti. - pasakiau. - Mes net nesam pora, kad man turėtum pasiaiškinti. - pasakiau praeidama pro David, kuris žiūrėjo susirūpinęs. - Man viskas gerai. - jam pasakiau.

- Hope. - Myc sugriebė mano ranką man prie pat durų.

- Paleisk mane. - pasakiau ramiu balsu.

- Aš tau nenorėjau meluoti, - jis pasakė vis dar laikydamas mano ranką. - Aš vakar buvau atėjęs pasakyti tau tiesa, bet tada grįžo Mėja ir nenorėjau prie jos nieko sakyti. - jjis teisinosi.

- O nuo pat pradžių nebūtų buve geriau sakyti, kad Hope aš nebuvau armijoj, aš išvykau į Ameriką, kur įsidarbinau FBI ir čia esu tik dėl to, kad... - jis greitai man užčiaupė burną savo delnu ir prisipaudė prie nugaros.

- Apie tokius dalykus šitokioje vietoje kalbėti nepatartina, gali sau nelaime pasikviesti į namus. - jis sušnabždėjo man į ausį, o nuo jo karšto kvėpavimo nugara nusirito šiurpuliukai.

- Dėl to nesiginčiosiu. - pasakiau pataraukusi jo delną. - Be tai nepakeičia fakto, jog galėjai apie tai užsiminti anksčiau.

- Aš atsiprašau. - jis atsiduso ir paleido mane.

Pieš šiek kelias minutes:

- O ieškosime jo. - ji pirštu parodė į vaikiną, kuris sėdėjo prie VIP stalelio tarp dviejų vyrų.

- Mycroft? - paklausiau nustebusi.

- Tu jį pažįsti? - Elima pasisuko į mane su pakeltu antakiu. - Iš kur? - ji paklausė kai palinksėjau.

- Jis yra tas vaikinas apie kurį sakė Mėja. - atsakiau akis nukreipdama į jį.

- Tu rimtai? - ji išsižiojo. - Tai nuo milijonieriaus perėjai prie FBI agento?

- Ko? - dabar jau suglumau. - Agento?

- Jis tau nepasakojo? - ji paklausė sukryžiuodama rankas. - Na dabar mūsų laukia ne vien tik neplanuotas interviu.

Man nespėjus pasakyti nė žodžio Elima įsiveržė į VIP ribas ir sustojusi priešais jų staliuką bekstelėjo pirštu į Myc.

- Agente James, gal galėčiau iš jūsų paimti interviu dėl rastos merginos lavono? - Elima paklausė nieko nelaukdama.

- Atsiprašau, - jis ištarė pažvelgdamas į ją. - Kas jūs būsite?

- Aš iš žurnalo "Unsolved" - Elima atsakė piktai į jį žiūrėdama. - ir aš turiu pora klausimų jums.

- Atsiprašau, bet aš nešneku su žurnalistais. - jis atsakė. - Tad jei galėtumėte norėčiau paprašyti jūsų... Hope. - jis neužbaigė sakinio, kai pamatė mane atsistojant šalia Elimos. - Ką? Ką  tu čia veiki?

- Ji yra mano fotografė - už mane atsakė ji. - ir geriausia draugė.

- Atsiprašau, bet jūs turėsit išeiti. - vienas iš vyrų atsistojo.

- Viskas gerai Louis. - Myc uždėjo jam ranką ant peties. - Aš susitvarkysiu.

Mycroft priėjo iki mūsų ir Elima žiojosi vėl užduoti klausimų, bet aš jų girdėti nenorėjau, todėl apsisukau ir pajudėjau link galinio išėjimo.

- Hope. - Mycroft atsidūrė priešais mane. - Aš...

- Ar tai tiesa? - jį nutraukiau ir pažiūrėjau į jo akis.

- Kas tiesa? - jis paklausė suimdamas mano pečius. - Kad aš agentas? Taip, tai tiesa. Čia atvykau nes buvau pažadėjęs. Kad melavau? tu turėtum suprasti, kad agentai negali tiesiog pasakyti kas jie tokie yra. Kad tu...

Neleidusi jam pabaigti prasibroviau pro jo šoną ir mėginau atitolti.

- Hope leisk man viską paaiškinti. - Myc sekė man iš paskos kol aš ėjau link galinio išėjimo.

***

Grįžusi namo nužingsniavau tiesiai į savo kambarį ir veidu kritau į lovą. Nusispyrusi batus, nusiėmiau kamerą ir padėjau ją ant naktinio stalelio. Pasislinkusi vidurų lovos susisukau į kamuoliuką ir užmerkiau akis.

Ir kodėl man taip nesiseką? Išpradžių melagingos nuotraukos siųstos man ir Zayn, dėl kurių jis pareikalavo skyrybų, dabar vaikinas, kuri pagaliau pavyko nustoti lyginti su Zayn, pasirodo yra kažkoks agentas po priedangą.

Ar kada nors man pasiseks? Zayn tai pavyko susirasti mergina, kuri pasako Olio yra nuostabi. Kodėl aš negaliu susirasti nuostabaus vaikino? Ką aš tokio blogo padariau?

Mano mąstymus nutraukė skambantis telefonas. Ištiesusi ranką apčiupinėjau visą lovą kol radau tą zyzianti aparatą. Pažvelgusi į ekraną pamačiau Elimos vardą su nuotrauką ir atsidususi atsiliepiau.

- Klausau. - pasakiau atsiguldama ant nugaros.

- Ar tau viskas gerai? Kur tu? - ji greitai papylė klausimus.

- Man viskas gerai ir aš namuose. - atsakiau pažvelgdama į lubas.

- Ačiū dievui. - ji atsiduso. - Aš nerimavau. Kas nutiko?

- Nieko. - pasakiau. - Tik abejoju ar dar kada susitiksiu su Mycroft.

- Kodėl? Jis kažką padarė? - jos balsas surimtėjo į geriau-jau-nemeluok.

- Jis melavo. - atsakiau užsimerkdama. - Jis melavo, štai ką padarė.

- Hope. - Elima atsiduso ir galėjau mintyse matyti kaip ji papurto savo galvą. - Ar bent leidai vaikinui pasiaiškinti?

- Ne. - kiek patylėjusi atsakiau.

- Tipiška Hope. - ji pasakė. - Leisk jam bent pasiaiškinti, juk jo darbas yra slaptas.

- Žinau, bet vistiek... - pradėjau su atodusiu.

- Bet vistiek tu turėtum leisti jam pasiaiškinti. - Elima užbaigė už manę. - Tikriausiai nori numigt, taip?

- Būtų visai gerai. - nuoširdžiai atsakiau.

- Tada labanakt ir pašnekėsim kita kartą. - ji pasakė ir nusišypsojau.

- Labanakt. - atsakiusi padėjau ragelį ir atsidusau.

Nusisukau ant šono, kad galėčiau užmigti ir tikriausiai pagalvoti, kuo aš nusikaltau gyvenimui, jog šis mane taip baudžia. Vos tik padėjau telefoną jis ir vėl suskambo, tik šį karta ant ekrano puikavosi vaikino nuotrauka. Zayn.