-Prisėsk.- pakėliau galvą ir mačiau kaip jis parodė į kėdę priešais jo stalą. Aš linktelėjau ir priėjusi atsisėdau.
-Hope, tiesa?- jis paklausė ir aš linktelėjau, bet akių į jį nepakėliau. -Kai šneki su manimi pakelk galvą ir žvelk man į akis.
N...
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
- Ir vėl. - atsidusau užsikišdama plaukų sruogą už ausies. - Man atsibodo kartoti, tai trumpai sakant jo paklausė klausimo, jis supanikavo ir pabučiavo mane. Visa istorija. - pasakiau ir Myc nusijuokė.
- Trumpai ir aiškiai, man patinka. - jis pasakė su šypsena. - Jei būtum leidusis į ilgą paaiškinimą būčiau pradėjęs galvoti, jog mano kelį atsirado dar viena kliūtis.
- Dar viena? - paklausiau suraukusi antakius ir pakreipusi galvą į šoną.
- Tavo buvęs. - jis pasakė su šypsena, nors balse girdėjosi šiokia tokia pavydo nata. - Jis būtų kvailas jei nenorėtu tavęs susigrąžinti. - jis pasakė kai pamatė mano veidą iškraišką.
- Negaliu sakyti jog tai melas. - pasakiau nusukdama akis į šoną ir pažvelgdama į motina su dukra stovinčias eilėje prie kasos. Mergaitė kažką inirtingai pasakojo, o mama nusišypsojus pavėlė jos plaukus prieš sumokėdama už savo kavą ir mergaitės keksiuką. - Per visas šias dramas pamiršau savo kepyklėle.
- Geras būdas pakeisti temą. - išgirdusi Myc tyliai nusijuokiant pažvelgiau į jį suglumusi. Apie ką jis kalbą?
- Ką? - paklausiau ir jis garsiai nusijuokė, o tada prisiminiau apie ką mes kalbėjom ir išraudau kaip vėžys. - Ooo. - nutesiau pažvelgdama į stalą. Dabar jaučiuosi kaip kokia mokinukė.
- Tik nesakyk, kad buvai pamiršus apie ką šnekėjom. - jis pasakė papurtydamas galvą ir plačiai šypsodamas.
- Tada nesakysiu. - pasakiau šypteldama. - Bet grįžtant prie temos, kodėl manai jog jis bando mane susigrąžinti? Tik nesakyk, kad Mėja jau kažką pasakojo.
- Aš vyras, o tu moteris. Graži, protinga, šmaikšti, rūpestinga, biški primirštanti, - nuraudau ir delnais prisidengiau skruostus mėgindama juos paslėpti. - tu mano amžiaus vyrui esi lobis. Zayn tą žino, aš tą žinau, tas kitas vaikinas tą žino. Nereikia būti genijum, kad suprasti jog jis norės tavę susigrąžinti. Hope, - jo balsui surimtėjus pažvelgiau į jo akis. - prieš mums pradedant oficialiai susitikinėti aš noriu, kad tu būtum tikra, jog tarp tavęs ir Zayn viskas baigtą. Nenoriu būti vaikinas, kuris stovi kelyje tarp dviejų žmonių, kurie myli vienas kitą, bet bijo tai pripažinti. Tokios istorijos nesibaigia ilgai ir laimingai tam vyrui kuris stovėjo kelyje. - jis visa tai pasakė su maža šypsenėlę, o aš klausiausi su spurdančia širdimi, kuri norėjo kažką pasakyti, tik aš nenorėjau jos klausyti ir tai tikrai ne pirmas toks kartas. - Ar tu esi tikrai dėl savęs ir Zayn?
- Aš... - sudvėjojau tikriausiai sekunde per ilgai, nes Myc atsilošė ir tarp mūsų paliko tarpą.
- Viskas gerai, tikrai. - jis pasakė ir norėjau jį sutrugdyti, bet jis priglaudė pirštą man prie lūpų. - Jis tavo pirmoji meilė ir suprantama, kad tu jam dar ką nors jauti. Tik įsitikink ar tarp jūsų nieko nebėra, jei turit dar kažką dėl ko verta kovoti, tada nepasiduok.
- Mycroft. - ištariau ir jis papurtė galvą.
- Pasiimk telefoną, - jis nuo stalo paėmė mano telefoną ir įdėjo man į delną. - parašyk jam, kad nori susitikti ir pasikalbėti.
- Mes jau kalbėjomes. - pasakiau žiūrėdama į telefoną.
- Ar tu jam išsakiai visus savo jausmus? - jis paklausė ir aš papurčiau galvą. Aš jam nesakiau viso, tik išklausiau ir pasakiau jog negaliu. - Štai ir turi atsakymą. - jis pasakė ir pasilenkęs užkišo plaukų sruogą man už ausies.
- Tu juk supranti, jei susitaikyčiau su Zayn, kad nebeturėtum šanso? - paklausiau žiūrėdama į jį.
- Žinoma suprantu. - jis mirktelėjo. - Taip pat suprantu jei tu su juo pasikalbėjusi sugrįši pas mane, tada man nereikės jaudintis, kad viena diena tu pasigailėsi sutikusi būti su manimi.
- Kalbi tarsi jau būtum turėjęs tokios patirties. - pasakiau ir jis nusišypsojo maža šypseną, o jo akyse trumpai kažkas žybtelėjo, prieš jam tampant vėl tokiu pat.
- Aš ne jaunas Hope, - jis pasakė atsistodamas. - Turėjau ne vienus santykius. - jis mirktelėjo ir pristūmė savo kėdę. - O dabar parašyk tam buvusiam savo ir viską išspręskit.
Pasakęs jis apsisuko ir pajudėjo link išėjimo, o tada išėjęs pro duris dingo, o aš likau viena. Galbūt jis teisus? Jei pradėsiu per nelyg apie tai galvoti tada nieko iš to nebus. Todėl sukaupusi visą drąsą parašiau jam žinutę:
Zayn, jei vis dar nori tos kavos, tada atvyk į kepyklėlę galėsim pasikalbėti.
Greitai paspaudžiau siųsti mygtuką kol nepersigalvojau. Gyliai įkvėpusi įsidėjau telefoną į kišenę, paėmiau kavos plastikinį puodelį ir prieš išeidama jį išmečiau.
***
- Viso Hope!
- Viso! - atsakiau ir išgirdusi užsidarant kepyklėlės durims pajutau kaip įsitempia visas kūnas.
Nuėjusi prie durų apverčiau užrašą į uždarytą ir užtraukiau žaliuzes. Pro langą pažvelgiau į lauką pasidairyti ar nėra Zayn mašinos, bet gatvė buvo tuščia neskaitant pravažiavusiu poros mašinų.
Prieš įeidama į virtuvę akimis peržvelgiau staliukus bei kasą. Įsitikinus jog viskas tvarkoje išjungiau šviesą ir įžengiau į virtuvę. Priėjusi prie kriauklės nusiploviau rankas ir ėjau tęsti keksiukų kepimo.
Zayn tikriausiai jau nebe pasirodys. Atsidusau ir pradėjau pilstyti tešlą. Tikriausiai jis manęs nenori matyti, po vakarykščio mūsų pokalbio. Aš net nenustebčiau jei gaučiau žinutę kurioje jis būtų parašęs, kad nenori manęs šiuo metu matyti. Prisipažįstant tai tikriausiai jau praėjo ir mano drąsos valandėlė. Jei jis ir pasirodytų tikriausiai nepasakyčiau to ką planavau.
- Kiekviena karta kai tu esi kažkuo netikra kepi keksiukus, o tai verčia mane susimąstyti ar tikrai norėjai, kad atvykčiau?
***
Štai ir dar viena dalis! Pilna jausmų aiškinimosi. Tikiuosi jums dar su jeis ne atsibodau, nes sau tai jau atsibodau xd
Bet taip jau išeina, kai nori, kad istorija būtų ilgesnė kažkiek ;)
