- Hope, – dvynys mėgino mane sustabdyti, bet aš jo nusipurčiusi pradėjau eiti link laiptų vedančių į antrą aukštą. – Hope!
Priėjusi laiptus pradėjau jais lipti aukštyn. Zayn atsitraukęs nuo turėklų laukė laiptų viršuje su iškeltu antakiu. Lipdama aš jam meiliai nusišypsojau, o jis susiraukė. Man artėjant jis paėjo kelis žingsnius atgal.
- Hope? – jis kreipėsi, o aš nenustojau šypsojusi.
Gal man dažniau reikėtu gerti? Senai nesijaučiau tokia stipri būdama akis į akį su Zayn.
- Labas, - sustojau priešais jį ir prie mūsų priėjo tą pati brunete, kuria mačiau prieš tai.
- Ką tu čia veiki? – jis paklausė ir pažvelgęs už manęs susiraukė. Tikriausiai dvynys mane atsekė.
- Keistas sutapimas, - maloniai šypsodamasi pasakiau. – Aš tavęs ruošiausi paklausti to paties.
- Kas tu tokia busi? – brunete įsikibo į Zayn ranką ir aš pakėliau antakį lėtai akis pakeldama į ją.
- O kas busi tu? – meiliai, per daug meiliai paklausiau.
- Um, gal tu be televizijos gyveni? – ji prisispaudė arčiau Zayn ir pažiūrėjo į mane tarsi aš būčiau iš priešistorės laikų.
- Tavo žiniai ne viskas sukasi aplink televiziją, - švelniai, tarsi vaikui pasakiau. – Tai atsakant į tavo klausimą, taip, aš gyvenu be televizijos.
- Mažuti, - ji papūtė lūpas ir aš pakėlus antakius pažiūrėjau į Zayn. – Ne jau tu leisi jai taip šnekėt su tavo mergina?
Mergina? Išgirdus šį žodį pasijutau taip tarsi kažkas savo spygliuotame delne suspaustų mano širdį. Dabar norėjau tik grįžti namo, įsijungti „Titaniką" ir valgyti ledus, bei verkti.
Bet aš savimi šiuo momentu didžiuojuosi, nes šypsena nepaliko mano veido, net jei ir lūpų kampučiai suvirpėjo. Gyliai įkvėpusi pasisukau į Zayn, kuris stebėjo mane.
- Mažuti, - lėtai pasakiau ir akies krašteliu mačiau kaip tą brunetė išsižioja. – Dabar bus taip, - atsistojau prie jo ir pirštu užkabinau jo kaklaraištį, taip suerzindama tą merginą. – Aš važiuosi, - patempiau už kaklaraiščio ir jis paleidęs brunete užsikišo porą pirštų už jo, kad nepasmaugčiau. – Į tavo namus, pasiimsiu Oliverį ir gali pamiršti, kad dar kada leisiu tau jį išsivežti, - ir visa tai pasakiau švelniu, ramiu tonu.
- Hope, - dvynys padėjo delną man ant peties ir Zayn akys nukrypo link jo.
- Tikiuosi tau patinka mano atliekos, - mirktelėjau brunetei ir apsisukusi pradėjau kulniuoti link laiptų.
- Hope, tu negali man uždrausti jo pasiimti! – Zayn sekė iš paskos.
- Stebėk mane, - mirktelėjau ir kiek galėdama greičiau nusileidau laiptais žemyn.
- Hope, - dabar prasiblaiviusi galiu pasakyti, kad dvynys šokęs su manimi ir sekęs į viršų yra Xander, gersis dvynys.
- Pasakyk savo broliui ir mano draugėm, kad susitiksim rytoj, pietūs pas mane! – sušukau prieš išlėkdama iš klubo į lauką.
Priėjusi gatve pradėjau dairytis ar matosi koks taksi. Būtų gerai, jei koks pasirodytų. Dieve prašau. Maldauju, gali atsiųsti kokį taksį? Mana labai, labai, labai jo reikia. Prižadu pradėti tavimi tikėti. Atsimerkusi atsidusau ir pamačiau taksį stovint netoli, o jo vairuotoją stebinti mane su pakeltu antakiu.
- Jūs greitai važiuojat? – pribėgusi paklausiau.
- Taip, - taksistas linktelėjo ir aš šokau į vidų. – Kur jus?
- Malik rezidencija, kuo greičiau jei įmanomą, - paprašiau.
- Malik rezidencija, - jis užvedė mašiną.
- HOPE! – į lauką išlėkė Zayn ir man pravažiuojant pro šalį priglaudžiau vidurinį pirštą prie stiklo.
- Greičiau pasistenkit, - paprašiau atsiremdama į sėdynę.
***
Išlipusi iš mašinos pradėjau bėgti prie man gerai pažįstamo namo. Man pasiekus duris į kiemą įlėkė juoda Audi ir žinau, kad tai Zayn, ir, kad jis mėgins mane sustabdyti.
Palenkusi rankeną tyliai padėkojau Dievui, kad Rozos anūkė Piper dar neužrakino durų. Įėjusi į vidų užtrenkiau už savęs duris ir pradėjau bėgti link laiptų. Kai pradėjau jais lipti įsijungė šviesos ir fojė pasirodė Roza su anūke.
- Hope? – Roza nustebo, o jos anūkė mane stebėjo.
Turėčiau pasakyti jog tai pirmas sykis, kai mes susitinkam. Ji įsidarbino tik prieš pora mėnesių, kad užsidirbtų koledžui ir mašinai.
- Labas vakaras Ponia Roza, - pasakiau bėgdama laiptais. – Atsiprašau, kad neturiu minutės pašnekėti, aš skubu.
- HOPE! – pro duris įlėkė Zayn ir mačiau kaip Ponia Roza sušvilpia.
- Mums geriau eiti, - dar spėjau pamatyti kaip Ponia Roza išsiveda savo anūkę.
- HOPE! – Zayn pradėjo mane vytis.
Užbėgusi laiptais patraukiau link Oliverio kambario, kuris kažkada, seniai, seniai buvo mano kaip auklės. Jį ten apgyvendinom, kad būtų arčiau brolio ir sesės.
- Mama? – Oliveris pravėrė duris ir pasitrynė akis.
Kad tik galėčiau sau įsispirti į subinę už tai, kad jį prikėliau. Visai pamiršau, kad dabar vėlus metas ir jis miegos.
- Labas, - pritūpiau priešais jį.
- Ką čia darai? – jis paklausė ir aš girdėjau Zayn artėjant link mūsų.
- Atėjau tavęs, - pasakiau pirštais nubraukdama jo plaukus.
- Kodėl? – jis paklausė susiraukęs. Nenoriu jo atskirti nuo tėvo, bet man nereikia, kad Zayn jį išauklėtu būti mergišiumi, kuriam bus nusispjaut ant merginų jausmų.
- Nes... – pradėjau sakyti, bet tada pajutau delną mane užtildant ir ranką apsivejant mano liemenį.
- Sveikas drauguži, - Zayn kvėpavimas atsimušė į mano kaklą, kas tikrai negerino šios padėties.
- Tėti? – Oliverio akis nukrypo link tam tikro karšto juodaplaukio, kurios priekis glaudėsi prie mano nugaros ir aš galėjau jausti visus iškilimus. Kai sakau visus turiu omenyje VISUS.
- Eik miegoti drauguži, - Zayn patraukė delną man nuo burnos ir pavėlė Olio plaukus.
- Gerai, - Oliveris linktelėjo ir apsisukęs grįžo į kambarį. Kai norėjau paprieštarauti Zayn ir vėl uždengė man burną.
- Dabar tyliai, tyliai, mes nueisim į mano kambarį, kur pasišnekėsim kaip suage, o ne kaip laukiniai, šiuo atveju laukinė esi tik tu, - tuoj aš jam duosiu laukinė.
***
Pagaliau parašiau nauja dalį, nors taip tingėjau xd
Taigi atsiprašau jei tikėjotės, kad ji jį primuš, na, bet tai gal dar įvyks, tad nenuliūskit labai :')
Komentarų? Bet kokių, bet kažkokių \(O.o)/ xd
P.S. paskaitykit mano ant juoko rašomą istoriją "Schools Loser" tipo juokinga ji xd Taip pat gal šiandien, gal rytoj pasirodys nauja trumpa ir užbaigta istorija "A.M." su Louis, tad jei galėsit užmeskit akį ir paskaitykit, tai pirma kartą kai rašiau tokio tipo istorija :')
YOU ARE READING
Nanny // z.m. ✓
Fanfiction-Prisėsk.- pakėliau galvą ir mačiau kaip jis parodė į kėdę priešais jo stalą. Aš linktelėjau ir priėjusi atsisėdau. -Hope, tiesa?- jis paklausė ir aš linktelėjau, bet akių į jį nepakėliau. -Kai šneki su manimi pakelk galvą ir žvelk man į akis. N...
