- Zayn! - cyptelėjau greitai apsisukusi ir pažvelgusi į tamsiaplaukį.
- Ne, vaiduoklis. - jis nusišypsojo žiūrėdamas į mane su pakeltu antakiu.
- Ką tu čia veiki? - paklausiau ir ranką, kurioje laikiau šaukštą su tešlą apie kurį tuo metu buvau pamiršusi, priglaudžiau prie krūtinės, virš besidaužančios širdies.
- Kiek prisimenu tu man parašiai, kad nori pasikalbėti. - jis lėtai pasakė akis nukreiptas į mano krūtinę. - Negaila marškiėlių?
- Ką? - štai dabar prisiminiau apie šaukštą su tešla. - Velnias! - nusikeikusi mečiau šaukštą į kriauklę ir paėmusi popierinį rankšluostį pradėjau valyti maikę.
- Susitvarkysi? - zayn paklausė prisėsdamas ant vienos iš baro kėdžių, kurias laikau virtuvėje progoms kai su kolegomis nusprendžiama ramiai išgerti kavos ir pasišnekėti.
- Taip, taip. - sumurmėjau atsukusi jam nugarą.
Patraukusi ranką pažvelgiau į dėmę ir atsidusau. Dabar jau nieko geriau nebe padarysiu. Vaikščiosiu purvina kaip vaikas, smagu. Pirštais nubraukiau nuo veido iš kuodo pabėgusias sruogas ir pažvelgiau į Zayn, kuris sėdėjo alkūne pasirėmęs į stalą, o smakrą parėmęs į delną. Tai priminė dienas, kai jis negalėdavo būti toli nuo manęs tad įsitaisydavo kur nors ant kėdės ir stebėdavo kaip kepu.
- Aš vis dar tave myliu, - ištariau nusukusi veidą, kol nesuskydau ir jo neišvariau. - ir visada mylėsiu.
- Hope. - išgirdau pasislinkančia kėdę ir įsitempiau.
- Zayn prašau nepertrauk, nes negalėsiu pabaigti. - tyliai paprašiau užmerkdama akis, o jo žingsniai sustojo ne toli už manęs. - Pats žinai jog nesu pats atviriausias žmogus kai kalba eina apie jausmus, ypatingai po to kai manę palikai. - pasakiau ir galėjau matyti, ne atsisukusi į jį, kaip jis pirštais perbraukia per savo juodus plaukus, taip juos suveldamas.
Delnus parėmiau į spintelę prie kriauklės ir nuleidusi galvą gyliai įkvėpiau. Turiu tai pasakyti nors tikriausiai vistiek neišeis taip kaip noriu.
- Tu sudaužei mano širdį. - pasakiau tyliai pažvelgdama į baltas plyteles priešais savę. - Tu ją tiesiog išplėšei iš mano krūtinės. - dar ir dabar galėjau jausti kaip širdį kažkas stipriai suspaudžia. - Pagaliau galiu pasakyti, kad tau atleidau, nors skausmas dar greitai nepraeis. - atsidususi išsitiesiau ir dvejojau atsisukti ir pamatyti jo veidą. - Žinai kas man padėjo tau atleisti? - paklausiau nesitikėdama atsakymo, kurio ir nesulaukiau. - vyras, kurį neseniai sutikau. - pasakiau su maža šypseną, o prieš akis šmėstelėjo Myc su šelminga šypsena. - Jis man padėjo užgyditi širdies žaizdas. - pasakiau ir papurčiusi galvą sugniaužiau delnus į kumščius. - Žinai, jis yra nuostabus, palaikantis, jis sugeba priversti mane juoktis, o aš jau buvau beveik pamiršusi koks tai jausmas...
- Jei mane pasikvietei papasakoti apie savo nauja meile, tada aš nenoriu klausytis. - Zayn tyliai pasakė, o jo kvėpavimas atsimušė man į kaklą. Kūnų nusirito malonus šiurpuliukai, o burnoje susikaupė pakankamai daug seilių, kurias nuryti buvo sunku.
- Tai nėra mano pagrindas, tad prašyčiau leisti pabaigti. - pasakiau galiausiai jas nuryjusi. - Kaip jau minėjau prieš tai, jis viskas ir daugiau ko tik galėčiau norėti, - pasakiau ir girdėjau kaip Zayn piktai įkvepia, bet laiko sukandęs dantis. - dieve aš sutikau suteikti jam proga ir tapti mano vaikinu. - pasakiau papurtydama galvą. - Žinai ką jis man pasakė? - ir vėl klausimas, kurio atsakymo nesitikėjau ir nesulaukiau. - Jis pasakė, jog nenori sustikinėti, kol mes, aš ir tu, visko ne išsiaiškinsim. Jis nenori jog aš vėliau gailėčiausi suteikusi jam šansą, kai ištikrųjų noriu būti su tavimi. - pasakiau liūdnai šyptelėdama. - Žinai, norėjau jam pasakyti, kad jis klystą ir kad ir kaip tave iki šiol be mylėčiau, mūms nėra šanso. Tai būtų buvęs melas. - pasakiau ir pajutau priartėjusia Zayn kūno šilumą, kurios jau taip pasiilgus esu. - Einant laikui, būčiau tikriausiai pasigailėjusi, nes Myc yra geras vyras ir jis nusipelnė visko kas jam geriausia. - pasakiusi atsidusau.
Stovėjom tyloje. Zayn tikriausiai nenorėjo, kad sustočiau kalbėjusi, o aš nežinojau ką daugiau be pasakyti. Jausdama Zayn šilumą galėjau te galvoti apie vakarus kuriuos leisdavom kartu su vaikais ir be jų. Netikėtai prieš akis iššoko prisiminimas, kai jo paprašiau su manimi pažiūrėti filmą, kurio jis žiūrėti nenorėjo.
- Zayn. - suzyziau žiūrėdama į jį šuniuko akytėmis rankose laikydama filmo "Aš prieš tave" DVD.
- Mes to filmo nežiūrėsim. - jis tvirtai pasakė nusisukdamas ir pradėdamas knistis tarp kitų savo filmų.
- Kodėl? - paklausiau papūtusi lūpą ir sukryžiavusi rankas.
- Nes jis neįdomus. - jis pasakė suurgzdamas, o aš sukikenau. Toks Zayn visada mane prajuokindavo.
- Melas, tu tiesiog bijai pripažinti, kad verki filmo pabaigoje. - pasakiau ir jis pasisuko į mane ir savo žaismingomis akimis pažvelgė į mane. - Tu bijai ir vėl apsiverkti žiūrėdamas šį filmą. - pasakiau ir prikandau lūpą.
- Melas. - jis pasakė, o aš pakėliau antakį. - Tuoj aš tau parodysiu.
Jis puolė link manęs, o aš sucypusi pašokau nuo sofos ir pradėjau bėgti aplink stalą. Zayn ne atsilikdamas sekė mane, urgzdamas kaip įpykęs šuo, kas kėlė juoką, nes jam puikiai pavyksta tai. Ačiū dievui, kad vaikai pas mano mama viešbutyje, o darbuotojai išvykę pas savo šeimas ir mes pasilikę dviese.
Užsigalvojusi nepastebėjau kaip Zayn sustojo ir jis pasinaudojo tą progą išplėstomis rankomis laukdamas manęs. Pastebėjusi jį velniukiškai besišypsanti, mėginau sustoti, bet susipynė kojos ir kritau tiesiai jam į glėbį. Apkabinęs mane jis pasisuko link sofos kur mane paguldė ir pradėjo kutenti šonus.
- Zayn baik. - vos ištariau per juoką, o jis tik suurzgė. - Man trū-ūksta oro. - vos ištariau.
Sustojęs kutenti jis delnus įrėmė į sofą man prie galvos ir savo gundančiomis akimis pažvelgė į manąsias. Mano kvėpavimas pagreitėjo, taip pat ir jo. Žinojau kas laukia todėl net nesipriešinau kai jis pradėjo lengtis link manęs ir...
- Hope.
Pajutau kaip stiprus delnai suema mano pečius ir mane apsuka. Pamiršusi prisiminimą pažvelgiau į rudas, mane traukiančias akis ir jutau kaip oras įstringa gerklėje. Vyro plaukai buvo susitaršė, kas pavertė jį tik dar patrauklesniu.
Stebėjau Zayn, kol šis stebėjo mane. Tarp mūsų kybojo minutės ar dvejų tylą. Mes tik žiūrėjome vienas į kitą, kol galiausiai jis gyliai įkvėpęs pasilenkė ir mane pabūčiavo.
***
Kaip ir sakiau komentarai lygus greičiau naujos dalies įkėlimui! ;)
Net nežinau kaip išėjo ši dalis jūsų akimis, bet maniškėmis tai visai nieko, ypač kai išsakyti Hope jausmus buvo šioks toks iššūkis :)
Pasistengiau dalį padaryti ilgesnę nei praeita, gal ir ne daug ilgesnė, bet vis ne trumputė labai xd
O dabar prašyčiau komentarų, tėškit savo nuomonęs ir manęs negailėkit xd
VOCÊ ESTÁ LENDO
Nanny // z.m. ✓
Fanfic-Prisėsk.- pakėliau galvą ir mačiau kaip jis parodė į kėdę priešais jo stalą. Aš linktelėjau ir priėjusi atsisėdau. -Hope, tiesa?- jis paklausė ir aš linktelėjau, bet akių į jį nepakėliau. -Kai šneki su manimi pakelk galvą ir žvelk man į akis. N...
