-Prisėsk.- pakėliau galvą ir mačiau kaip jis parodė į kėdę priešais jo stalą. Aš linktelėjau ir priėjusi atsisėdau.
-Hope, tiesa?- jis paklausė ir aš linktelėjau, bet akių į jį nepakėliau. -Kai šneki su manimi pakelk galvą ir žvelk man į akis.
N...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
- Kas tau šiandien pasidarė? – Zayn paklausė vos įėjom į mūs... jo kambarį.
- Kas man pasidarė? – paklausiau atsisukusi į jį. – Kas tau pasidarė? Savaitgaliai yra skirti tau ir Oliui. Jei nenori jų leisti su juo, tai nesiimk jo pas save.
- Dieve mano, - delnu jis per braukė per vaidą, o tada pirštus įvėlė į savo plaukus. – Aš išėjau kai jis miegojo. Atsiprašau, kad norėjau atsipūsti.
- Tik nereikia tavo sarkazmo, - pavarčiau akis ir sukryžiavau rankas. – Tikiuosi tu tos kutvėlos nesivedi čia, kai Olis yra.
- Veduosi, - jis lėtai pasakė ir aš pradėjau jausti kaip kaistą mano kraujas.
- Kokio velnio? – paklausiau iškeldama rankas. – Nori, kad ji pakeistų mane? Aišku, kad nori, kam aš iš viso reikalinga taip? – jaučiau besikaupiančias ašaras. Velnias gal vis dėl to alkoholis nėra gerai.
- Ką? – jis pažiūrėjo į mane tarsi aš pamišus. Nenustebčiau jei tokia ir būčiau. – Tu dabar ruošiesi rodyti savo pavydo scenas?
- Jokios čia pavydo scenos, - suburbėjau rankomis apglėbdama save ir nuleisdama galvą. – Tiesiog tu visada manei, kad aš niekam tikus.
- Tu neįtikėtina, - jis iškėlė rankas, palenkė savo atgal ir suurzgė. – Nenoriu, kad Mišelė pakeistu tavęs. Kodėl turėčiau to norėti? – jis pakėlė antakį ir aš nusukau galvą.
Kaip man žinoti, kad jis nenori, jei kažkada mane, tai iškeitė į žavia blondinę. Tai prisiminus nebe suvaldau savo ašarų ir viena nusirita skruostų žemyn. Pamirksėjusi pakeliu delną norėdama nusivalyti, bet mane aplenkia Zayn priglausdamas savo nykštį ir švelniai perbraukdamas.
- Neliesk manęs, - tyliai pasakau ir patraukus veidą nuo jo delno paėjau žingsniu atgal.
- Hope, - jis atsidustą pažvelgdamas į mane. – Tau nereikia bijoti dėl Olio, - trumpam pažvelgia į lango pusę. – Mišelė yra gera mergina, sutaria su Oliu, - jis šypteli. – Oliui ji patinka, tai geras ženklas, - jis papurto galvą.
Su kiekvienu jo žodžiu jaučiu kaip mano širdis plyštą į dar mažesnius gabalėlius. Atrodo, kad ji dar labiau suniokotą negali būti, bet pasirodo klydau, kaip visada.
- Aš ne abejoju, kad ji gera, - pasakau ir jis pažvelgia į mane. Pamatęs ašaras riedančias mano skruostais jis išplėtė akis. – Bet aš nenorėčiau, kad ji liktu vieną su Oliu. Zayn tu nežinai ką desperatišką mergina gali padaryti, kad tu liktum su ją.
- Nesijaudink jam viskas bus gerai, - jis pasako paeidamas kelis žingsnius ir atsistodamas priešais mane.
- Aš dėl Olio nesijaudinu, - menkai šyptelėju ir vaizdas nuo ašarų pradeda lietis. – Aš tikiu, kad jam bus viskas gerai.
- Tai dėl ko tu jaudiniesi? – jis susiraukę ir neaiškiai, bet matau kaip jis nužvelgia mane.
- Savęs, - atsakiau ir apsisukusi išėjau iš kambario.
