Nanny // z.m. ✓

-12-

Grįžau prie staliuko ir atsisėdau į savo vietą. Harry naršė savo telefone, o Liusi ir Niall flirtavo. Apsidairiau iš neturėjimo ką veikti ir nagais pradėjau bildenti į stalą sukurdama melodija. Nusišypsojau ir pradėjau bildenti kažkokia melodiją. Harry suniurzgėjo nepatenkintas, bet mano to nesakė.

Norėdama jį paerzinti pasislinkau arčiau jo ir kartojau tą pačia melodija. Jis gyliai įkvėpė ir sukandęs dantis toliau naršė telefone. Aš plačiau išsišiepiau ir pagreitinau tempą.

"Ar gali nustoti?" galiausiai jis pažvelgė į mane.

"Nežinau." truktelėjau pečiais. "Aš neturiu ką veikti." pasiteisinau, bet jis tik pavartė akis.

"Ugh." jis suniurzgėjo.

"Ar ilgai dar čia busim?" paklausiau pažvelgusi į jo telefoną. Jis rašinėjosi su kažkokia Rachel.

"Ne." jis pasakė nepastebėdamas, ką aš darau.

"Žinai, jei nori, kad būčiau tavo žmoną tau teks būti ištikimam. O tai, kad tu susirašinėji su kažkokia Rachel, kol mes esame restorane, tau nesuteikia papildomų taškų. Juk tu pats mane čia atsitempei, kad įrodytum kažką." pasakiau atsisėdama į savo kėdę.

"Pavydi?" jis paklausė įsidėjęs telefoną į kišenę.

"Ko man pavydėti?" paklausiau pakėlusi antakį.

"To, kad vietoje to, kad bendraučiau su tavimi susirašinėju su kažkokia mergina." jis pakėlė antakį ir aš prunkštelėjau.

"Rimtai? Ko čia pavydėti?" pavarčiau akis. "Aš net nesuprantu ką aš čia veikiu." atsistojau. "Jei jūs nieko prieš aš vyksiu namo." pasakiau ir apsisukus pradėjau eiti link išėjimo, kol dar nesutikau Zayn ir jo barbės.

Gerai, kad kol ėjau neatkreipiau lankytojų dėmesio. Nenorėčiau tapti jų pokalbio temą. Netyčia užkliudžiau sena moteriškę ir greitai atsiprašiusi tęsiau savo išėjimą.

"Hope!" išgirdau jį besivejanti mane ir paspartinau žingsnį. "Hope!" jis pakartojo ir aš nėriau pro duris. "Hope!" jis suurzgė.

Man nespėjus sureaguoti buvau apsukta į jo pusę ir mano krūtinė lietėsi su jo. Gyliai įkvėpiau ir užuodžiau jo kvepalų kvapą, kuris vertė mano kelius lenktis, bet aš stovėjau kiek įmanomą tvirtai.

"Ko?" pakėliau galvą į viršų ir mano akys sutiko man gerai žinomas šokoladines.

"Kodėl tu išeini?" Zayn susiraukė.

"Aš neturiu ten ką veikti." pasakiau ir užmerkiau akis, nes jaučiausi pavargusi.

"Kas tau nutiko?" pajutau jo delną paliečiant tą skruostą, į kurį trenkė barbė.

"Nieko." pasakiusi patraukiau jo rankas ir padėjau žingsnį atgal. - Nieko, aš turiu eiti.

Norėjau apsisukti, bet jis savo rankomis apsivijo mano liemenį ir prispaudė prie savęs. Aš prispaudžiau delnus jam prie krūtinės ir pakėlusi galvą į viršų susidūriau su jo per daug arti esančiu veidų.

"Kas tau trenkė?" jo akys nepaliko mano skruosto, o aš pavarčiau akis.

"Kaip tu manai?" sarkastiškai paklausiau.

"Andželika." jis pasakė tarsi pats turėjo suprasti. "Aš atsiprašau." jo žvilgsnis sušvelnėjo.

"Tai ne tu padarei." pasakiau.

"Ne aš, bet mano šio vakaro pora." jis linktelėjo. "Turėjau suprasti, kad Andželika kažko tokio padarys." jis gyliai įkvėpė. "Tu mano draugė ir aš nenoriu, kad kažkokia pavydi mergina tave skriaustų."