-Prisėsk.- pakėliau galvą ir mačiau kaip jis parodė į kėdę priešais jo stalą. Aš linktelėjau ir priėjusi atsisėdau.
-Hope, tiesa?- jis paklausė ir aš linktelėjau, bet akių į jį nepakėliau. -Kai šneki su manimi pakelk galvą ir žvelk man į akis.
N...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
- Klausau? - atsidususi atsiliepiau.
- Mama. - išgirdusi Olio balsą iškart nusišypsau.
- Oli, kaip kelionė? Viskas gerai? - iš karto paklausiu atsisėsdama. - Nieko ne atsitiko?
- Man viskas gerai. - jis sukikena. - Sakiai, jog paskambinčiau kai atvyksikm.
- Taip, tiesa. - pasakiau nusiraminusi. - Patiko kelionė?
- Žinoma, tėčio lektuve buvo galimą žaisti kempiuterių ir Mišelė kovojo prieš mane, bet aš kietesnis todėl visa laiką laimėjau. Tėtis sako, kad ji tik nusileido, bet aš žinau, jog ji nėra žaidimų profė. - jis pasakė su laimės pilnu balsu. - Aš žinau, kad profė esi tik tu.
- Už mane gersnių nebūna. - pasakiau sukikendama ir atremdama galvą į sieną. - Tėtis nepyko?
- Ne, jis buvo užsiėmęs. - Olis atsiduso. - Bet pažadėjo šiandiena praleisti su manimi.
- Oli! Einam! - iš tolo, per ragelį pasigirdo kaip spėju Mišelės balsas.
- Ateinu! - jis sušuko pamiršdamas trumpam, kad šneką telefonų. - Man jau reikia eiti, paskambinsiu vėliau. Myliu.
- Myliu. - vos spėjau pasakyti prieš jam padedant ragelį. - Nemandagu.
Padėjusi telefoną ant spintelės išlipau iš lovos ir išėjau iš kambario. Dėka Olio, mano mintys nebesisuka aplink Myc ir jo melą. Pravėrusi šaldytuvą iš jo pasiėmiau sultis ir iš spintelės - stiklinę. Įsipylusi sulčiu prisėdau ant kėdės, kad žvelgti į nakties dangų, kuris visada mane nuramina.
Galbūt man reikia pasiimti atostogų nuo darbo ir išvykt į kokia šalį, atokiau nuo visos šios realybės? Pailsėti pagalvoti. Galbūt nuvykti aplankyti Luką, kai grįš Zayn?
- Žinau, - išgirdusi Mėjos balsą suklustu ir pažvelgiu link laiptų, bet tamsoje nieko nematau. - Išvyksiu rytoj, juk negaliu taip iš oro tik bam, atsiprašau, bet dingau. - ji agresyviai sušnabždėjo. - Neaiškink man, tai ne tavo reikalas. - ji vos ne urgzdama pasakė. - Jei jam reikia, tegu pats ir klausia, o nesiunčia savo šuniuku atlikti... - ji pasirodė tarpduryje ir jos akys susitiko su manimi. - Ir aš turiu eiti, viso. Mama?
- Kas nutiko? - pakalusiau sunerimdama. - Lukui viskas gerai?
- Ką? - ji paklausė nesupratusi, kas privertė mane susiraukti. - A, taip, jam viskas gerai.
- Tai tu ne su Luko draugu šnekėjai? - paklausiu, nes maniau, kad Lukas jau išsidirbinėja pats ne padarydamas to ką turi.
- Ne, - ji papurtė galvą. - tai mano buvusio draugas. Todd nusprendė jog nori susitaikyti, bet vietoj šnekėjimo pats vertė savo draugus. - ji greitai atsakė.
- Tu taikysies su juo? - paklausiu jau ruošdamasi skaityti pamokslą apie tai kokia bloga mintis tai būtų.
- Žinoma, ne. - ji prunkštelėjo įsipildama sau suličiu. - Aš nesu kvailė, nekišiu rankų į tą patį šūdą dar karta.
