Nanny // z.m. ✓

-24-

Gyliai įkvėpiau ir išėjau iš kambario. Koridoriumi nuėjau iki laiptų, kuriais nusileidau žemyn. Mamos balsas sklido iš svetainės todėl būtent ten ir nuėjau. Ji šnekėjosi su Harry ir tėčiu, kurio nemačiau nuo atvykimo.

"Mano mergyte." jis nusišypsojo pamatęs mane ir aš iškarto jį apsikabinau.

"Tėti." sumurmėjau.

"Kaip gražiai atrodai." jis atsitraukęs pažvelgė į mane.

"Ačiū." šyptelėjau patempdama suknelės kraštą žemyn.

"Wow." Harry neslėpė to, kad nužiūri mane.

"Tavo plaukų spalva." mama papurtė galvą. "Ją reikės pakeisti."

"Paliesk mano plaukus ir manęs čia nebėra." pasakiau piktai pažiūrėdama į ją.

"Matai?" mama pažvelgė į tėti, kuris šypsojosi. "Aš apie tai iš šnekėjau. Su ją nebe imanoma susitvarkyti." ji iškėlė rankas. "Matthew daryk ką nors."

"Šaunuolė." tėtis davė man žaibą ir mes pamate kaip persikreipė mamos veidas nusijuokėm. Ne veltui aš tėčio mergaitė.

"Mane ištiks širdies smūgis." mama pasakė priglaudusi delną prie krūtinės.

"Neperdėk." tėtis pavartė akis. "Tau reikėtu mažiau lysti į vaikų gyvenimus." jis apkabino mane per pečius. "Turėtum džiaugtis, kad ji laikosi duoto pažado."

"Bet ji atrodo klaikiai." mama parodė į mane.

"Ne visos privalo būti peroksidinės blondinės, kurios yra besmegenės, mama tu ne išimtis, tu prisidedi prie jų." pasakiau ir ji išsižiojo. "Be to gali pamiršti apie Marčio ir Lianos gyvenimų valdymą, nes aš juos išmokysiu tau prieštarauti."

"Nemėgink." ji suurzgė.

"Tu manęs negąsdini." pasakiau.

"Ugh." ji iškėlė rankas ir patraukė link išėjimo iš svetainės. "Tuoj išvyksim, niekur nedink."

"Tarsi turėčiau kur." pasakiau prieš jai išeinant.

"Aš tavimi didžiuojuosi." pasakė tėtis. "Tavo mama kartais per daug sau leidžia."

"Kartais?" pakėliau antakį ir jis nusijuokė.

"Kartais." jis pasakė. "Aš turiu eiti, sėkmės pietaujant su busimais uošviais."

"Tu nebusi su mumis?" paklausiau jo.

"Gaila, bet ne." jis papurtė galvą ir pabučiavo mano kaktą. "Aš turiu susitikimą su vienu iš klientu ir jo atšaukti negaliu, nes jis čia atvyko iš toli, o tavo mama man apie tuos pietus pasakė per vėlai."

"Ji specialiai taip." pasakiau ir jis linktelėjo pritardamas.

"Sėkmės." dar kartą linktelėjęs jis išėjo.

"Tavo tėvai tokie skirtingi." tik dabar prisiminiau, kad su mumis buvo Harry.

"Aš visai apie tave pamiršau." pasakiau ir jis nusijuokė.

"Ne jau aš toks pamirštamas?" jis paklausė ir aš pažvelgiau į jį.

"Gaila, bet taip." linktelėjau ir jis pavartė akis.

"Toliau save įtikinėk." jis pavartė akis.

"Hope, Harry." mama parodė, kad jau eitumėm.

***

"Ponia Brayleigh." mus pasitiko Harry tėvai, kai padavėja mus palydėjo prie staliuko.

"Pone ir Ponia Styles." mama apkabino Ponia Styles.