Įžengus į klubą Liusi ir Elima iškarto mane nusitempė iki baro. Prieš išlipant iš mašinos jos sakė, kad šiandien turiu susirasti kokį vaikiną, su kuriuo praleisčiau naktį. Apie grįžimą namo galiu pamiršti, nes jos paėmė visus mano raktus.
Prie bari Liusi pamojo ranką ir prie mūsų priėjo barmenas. Pirštais jis perbėgo per plaukus ir prikandęs lūpą nužvelgė mus.
- Ko norėtu panelės? – ji flirtiškai paklausė.
- Du kosmopolitanus ir patį stipriausia jūsų gėrimą mūsų draugei, - Liusi nykščių parodė į mane.
- Tuoj bus, - jam atsitraukus sukryžiavus rankas pažvelgiau į ją.
- Aš to negersiu, - pasakiau. – Aš nenoriu pabusti kita ryta galvodama kas nutiko, o paskui sužinoti, kad užsikrėčiau kokia liga, nes nesisaugojau.
- Hope, - ji padėjo savo delnus man ant pečių ir pažvelgė į akis. – Praėjo dveji metai, nagi, aš pasiilgau senosios draugės, kuri buvo pašėlusi ir maištaujanti.
- Tos Hope jau senai nebėra, - atsidusau.
- Žinoma nėra, - ji pavartė akis.
- Hope? – pažvelgiau į Elima. – Jei Zayn tavęs nenori, nes tiki nesąmonėm, tai nereiškia, kad kiti vaikinai tavęs nenori. Ten, prie kampinio stalelio sėdi du karšti vaikinai, dvyniai ne abejotinai, ir žvelgia į tave tarsi tu būtum deivė.
Paraudusi nuleidau galvą ir plaukų sruogą užkišau sau už ausies.
- Neperdėk, - pavarčiau akis. – Jie tikriausiai žiūri į tave arba Liusi, - prie mūsų daugiau merginų nebuvo.
- Ji teisi, - prabilo Liusi. – Jei ne Niall, aš jau būčiau su jais. Jei ne Zayn tu irgi būtum su jais.
- Su dvyniais nebe prasidedu, jei pamiršai, - pasakiau ir pradėjau raudonuoti iš gėdos prisiminus mokyklos laikus.
- Xander ir Zander? – ji pajudina savo antakius ir aš paraustu dar labiau.
- Kas jie tokie? – paklausia Elima žvelgdama nuo Liusi iki manęs, o tada atgal.
- Jie buvo mūsų mokyklos populiarieji dvyniai, - trumpai paaiškinu.
- Juos vadindavo karaliais, nes jų pavardė buvo King. Merginos alpdavo dėl jų, vaikinai pavydėjo, kai kuriems buvo giliai vienodai, - Liusi akys sužibo. – Jie buvo Hope kaimynai, tiesa pasakius.
- Dviguba bėda, aš juos taip vadindavau, - pasakiau ir elima sukikeno.
- Kas mane stebindavo, kad jie nesusidėdavo su merginomis iš mūsų mokyklos, - Liusi pažvelgė į mane. – Jie laikydavosi atokiau nuo jų. Hope buvo vienintelė, kuri leisdavo laiką su jais.
- Nesakyk, kad jie buvo tavo pirmas kartas, - Elima išpūtė akis, o Liusi prunkštelėjo.
- Dieve, ne, - papurčiau galvą. – Jie buvo man kaip broliai.
- Todėl aš ją vadinau kvaile, - Liusi pavartė akis. – Kokie jie karšti buvo.
- Kas buvo pražuvo, - pasakiau ir barmenas prieš mus padėjo gėrimus.
- Prašau, - jis mirktelėjo ir nuskubėjo prie kitų.
- Tai kas tokio įvyko su tais dvyniai? – Elima susiraukė.
- Tai buvo paskutinė mokslo metų diena, - Liusi pradėjus delnais prisidengiau skruostus. – Jiems paskutinė mokykloje, jie pora metų vyresni, - Liusi pažvelgė į mane. – Ir jie nusprendė prisipažinti savo meile Hope, - Elima išsižiojo ir išpūstomis akimis pažvelgė į mane.
YOU ARE READING
Nanny // z.m. ✓
Fanfiction-Prisėsk.- pakėliau galvą ir mačiau kaip jis parodė į kėdę priešais jo stalą. Aš linktelėjau ir priėjusi atsisėdau. -Hope, tiesa?- jis paklausė ir aš linktelėjau, bet akių į jį nepakėliau. -Kai šneki su manimi pakelk galvą ir žvelk man į akis. N...
