Nanny // z.m. ✓

2.28

Su Ele kartu nusileidom žemyn. Lipant laiptais girdėjosi, kaip Elima šnekėjo su ponia Roy. Tiksliau ponia Roy kalbėjo be sustojimo su pasipyktynusiu balsu, o Elima bandė istiterpti.

- Čia viskas per tą mergina! - sušuko ponia Roy. - Per ją ji mirė.

- Kas čia vyksta? - paklausiau įžengusi į svetainę. - Viskas gerai?

- Viskas gerai, Hope. - Elima trumpai šyptelėjo, o ponia roy paraudo.

- Viskas ne gerai! - ji šūktelėjo. - Aš jums sakau, kad tai viskas per tą meragina. Per tą Mėja. - ji Mėjos vardą pasakė pasipiktinusi ir tarsi jis būtų koks keiksmažodis. - Aš sakiau Mirai, kad per ją ji pražus, kad narkotikai yra blogai.

- Atsiprašau. - ją pertraukiau ir ji nustebo, jog ją pertraukiau. - Mano Mėja nėra narkomanė. Sutinku, kad jos buvęs vaikinas buvo pašlemėkas, kuris traukė per nosų, bet Mėja tokia nebuvo.

- Jūs Mėjos mama? - ji paklausė nužvelgdama mane. - Ar ne per jauna? Tėvai ne mokė, kad lytiškai santykiauti reikia tik po viestuvių?

- Ne per jauna ir mano tėvai mokė mane visko, tik tai ne jūsų reikalas. - pasakiau supykusi ir pirštu baksteldama į ją. - O jūs ne pagalvojot, kad jūsų dukrai įkyrėjo jūsų nemalonus charakteris ir ji nusprendė nusispjaut į tasyklęs? ne galiu garantuoti, kad visi paaugliai būtent taip ir daro.

- Kaip jūs drįstat? - ji išpūtė krūtinę ir išsitiesė kaip styga. - Jūs nešnekėsit taip apie mano dukrą, tu, tu... kalę! Dink iš mano namų!

- Su mielu norų. - pasakiau apsisukdama ir pajudėdama link durų.

Išėjusi iš namų nužingsniavau tiesiai prie mašinos. Sustojusi prie jos į ją atsirėmiau ir sukryžiavau rankas. nervai vis dar buvo į mane įsikabinę. Garantuoju, kad per jos dukrą Mėja susidėjo su tuo nekadėju. Ugh. Suspaudusi kumščius gyliai įkvėpiau ir iškvėpiau.

- Viso gero! - išgirdusi Elimos balsą apsisukau ir mačiau kaip ponia Roy užtrenkia duris tiesiai jai į veidą.

Papurčiusi galvą ji pradėjo eiti link manęs. Paspaudusi mygtuką jį atrakino mašiną ir nieko nelaukusi įsėdau į m ašiną ir sukryžiavau rankas.

- Hope, aš labai atsiprašau. - Elima pasakė įsėdusi į mašiną ir pasisukusi į mane. - Aš nežinojau ir...

- Viskas gerai. - įsiterpiau trumpai šyptelėdama. - Ji tiki kuo nori tikėti, mes to nepakeisim.

- Taip, tiesa. - ji linktelėjo ir užvedė mašiną. - Bent neliepė nenaudoti nuotraukų ir nepublikuoti jos žodžių.

- Gerai, kad tiek nepridirbau tau. - pasakiau atsidusdama ir patogiau atsisėsdama.

- Kad ir būtum pridirbus, nebūčiau supykus. - ji tyliai nusijuokė. - Tu stovėjai už savo dukrą, tai pateisinama.

Šyptelėjau jai ir nusukau galvą, kad žiūrėti pro langą. Net nespėjus įsižiūrėti gerai į pastatus pajutau kaip su vibruoja telefonas, o tada pasigirsta melodija. Jį paėmusi iš kišenės pažvelgiau į į ekraną ir nustebau pamačiusi Marčio nuotrauką.

- Kokie vyrai dabar ramybės ne duoda? - paklausė Elima trumpai žvilgtelėdama į mane.

- Martis. - pasakiau jai ir mačiau kaip jos antakiai pakylą. - Klausau. - atsiliepiau kol nenustojo skambines.

- Sveika. - pasigirdo jo vyriškas, linksmas balsas. - Mama sakė, kad atvykai aplankyti.

- Jo. - pasakiau žvelgdama tiesiai pro langą ir nusišypsodama. - Žadėjau šiandien tave aplankyti.