I'M STAYING HERE

26 dalis

Dar pažaide kelis ratus tiesos žaidino išgirdom mokytojos balsą, kuris pranešė, kad galim eiti.

-Ačiū dievui,- suinkščiau. Oh. Šūdas. Kaip aš grįšiu namo?

-Zayn, tu važiuoji pro mano namus, galbūt galėtum mane pametėt. Neturiu kaip grįšti,- paprašiau vaikino.

-Ne,- piktai atsakė.

-Kodėl?- pasimečiau, kas jam atsitiko?

-Nes ne,- ką aš jam padariau blogo?

-Kas su tavimi negerai?- piktai paklausiau.

-O tu pagalvok, kas su tavimi negerai,- mirktelėjo ir apsisukęs paliko mane stovėti viena prie spintelės. Jis rimtai?
-Niall!- greitai pamačiusi vaikina einantį pro mokyklos duris, pasakiau. Vaikinai tai išgirdęs, sutrikęs atsisuko į mane.

-Kas?- pribėgau prie Niall.

-Galbūt galėtum mane pametėt namo, neturiu kaip grįšti, niekas negali manęs parvešti,- atsidusau.

-Žinoma,- nusišypsojo. Netrukus jau sėdėjome Niall, automobilyje.

-Niekas negalėjo parvešt?- paklausė.

-To kurio klausiau, kažkas su juo negerai,- nusijuokiau.

-O ko tu klausei?- Niall atsisuko pakeltu antakiu.

-Nesvarbu,- sumurmėjau.

-Man svarbu,- šyptelėjo -Klausei Zayn, ar ne?-

-Taip,- atsidusau.

-Jūs rimtai nesusitikinėjat?- paklausė.

-Na.. Viskas labai painu,- sukikenau nuleisdama galvą.

-Na tai paaiškyk, kad nebūtų,-

-Turėjom eiti į pasimatymą, bet Zayn pavėlavo keliomis valandomis, bet mes tą vakarą praleidom pas mane vistiek smagiai, turėtume eiti į pasimatymą šį šiaštadienį, bet taip išeina, kad dar mes nesusitikinėjam, nes nebuvome tikrame pasimatyme,- paaiškinau.

-Oh.. Viskas tikrai painu,-

-Bet dabar net nežinau ar eisime kažkur, dėl dabartinio jo elgiasio,- liūdnai šyptelėjo.

-Nieko, viskas susitvarkys, aš tai žinau. Bet Maya noriu paprašyti, pasisaugok, nes Zayn.. Na jis Zayn. Niekada nesuprasi ką jis gali galvot. Jis gali būti nenuspėjamas,- Niall rimtu veidu į mane atsisuko.

-Aš pati nežinau, ar mums verta kažką bandyti, mano mama vistiek sugalvos kraustytis. Aš tai žinau,- nusivyliau. Mano gyvenimas rimtai knisa. Kol nesu pilnametė mama gali daryti ką nori ir turiu kriaustytis visur kur ji tik panorės, net neatsižvelgiant į mano norus.

-Na o gal, galbūt mama norės likti ten, kur gyveno pačioje pradžioje,- nusišypsojo.

-Ah Niall. Tu žinai kaip aš tavęs pasiilgau per visus šitus metus?- nusišypsojau plačia šypsena.

-Žinau. Aš irgi tavęs pasiilgau,- vaikinas nusišypsojo. Kad ir kaip buvo nepatogu autobobilyje apsikabino mane.

-Pameni kaip smagu būdavo sėdėt ant mano namo stogo vidurnaktį ir šnekėt visokiausiomis temomis?- prisiminus, kad tai darydavom labai dažnai, šyptelėjau.

-Koki geri laikai buvo,- vaikinas svajingai tarė - turėsim pakartot, kadanors,- nusijuokė.

-Būtinai,- išsiviepiau plačia šypsena.

-Gerai važiuojam, jau kokį pusvalandį stovime, mašinų aikštelėje,- sukikeno. Tik pajudėjus automobilui Niall pajungė radija. Visą kelią iki mano namų kartu garsiai dainavome, na galbūt labiau rėkėme.

-Ačiū tau Niall,- pasakiau išlipus iš mašinos.

-Už ką?-

-Už tai, kad parvežei ir priminei senus gerus laikus šyptelėjau,-

****
NUOMONIŲ:)

Su naujais metais visus!!<3