I'M STAYING HERE

36 dalis

Atsibudau ne savo lovoje. Šūdas. Neprisimenu kaip grįžau. Šūdas! Kur aš? Atsisėdusi lovoje nužvelgiau patalpą. Ant sofos pastebėjau gulintį žmogų. Ilgai į jį pažiūrėjus jis sukrutėjo. Žmogui atsisukus iškart nusiraminau. Tai buvo Sophia.

-Ej Sophia,- tyliai susnypščiau.

-Leisk man pamiegot,- sučiapsėjo. Dar kelis kartus pakartojus merginos vardą ji dar vis neregavo. Neiškentusi paėmusi pagalvę sviedžiau į ją.

-Kas!- mergina išsigandusi pašoko ir užsiėmė už galvos sulaukusi didelio galvos skausmo, o aš pradėjau juoktis. - Skauda, - suinkštė.

-Kaip aš atsidūriau pas tave?- paklausiau nustojus juoktis.

-Jeigu gerai pamenu mes kažkaip parėjom namo,- pasikrapštė galvą.- kiek valandų?-

- vienuolika dvidešimt trys,- pažvelgusi į beveik išsikrovusį telefoną pasakiau.- duok pakrovėja, nes telefonas tuojau išsikraus.

Parodžiusi man į razetę su pakrovėju pasisuko link veidrodžio. Ėmė šukuoti savo plaukus kurie atrodė tarsi gandralizdis. Susitvarkiau ir aš.

-Eime pavalgysim ir parvešiu tave namo,- šyptelėjo. Nulipusios laiptais virtuvėje radom tik vieną žmogų. Tai Sioph brolį Luke.

-O.. Girtuoklės atsikėlė,- nusijuokė.

-Taprasme?- pasimėtėm.

-Nepamenat? O dieve.. Pasirodo tai daug juokingiau negu galvojau,- nusijuokė vaikinas.

-Na pasakok tik,- suburbėjau.

-Jūs tikrai nenorit to žinot,- nusijuokė.
-Nu nesityčiok, pasakok tik,- suinkštė Sophia.

-Na pradėkim nuo to, kad jus radau prie Dylan namų tvoros su bonka,-

-Rimtai?- užsidengiau veidą.

-Aš dar tik pradėjau,- nusijuokė.- Ir kaip jus radau, liepiau eit namo ir jūs man pasakėt, kad neaiškinčiau, kada norėsit tada pareisit,- girdėjau kaip Sophia murma sau po nosim.

-Pagrąsinau, kad pasakysiu tėvam, kad jūs vartojot, tada tik ėjot namo. Visą kelią namo jūs rėkavot, dainavot ir ėjot "tiesiai", o tai yra ramstėtės visais kampais, nes kojos jau nebelaikė jūsų. Kelis kartus parkritot,- girdėjau, kad Soph sumurmėjo " va iš kur ta mėlynė".

-Prie mūsų namų ėjot susikibusios ir kritot ant pievos. Teko jus užnešti. Ir prasideda juokingiausia dalis. Nežinojau kur gyvena Maya todėl nuspręndžiau nešti į Soph kambarį,- parodė į mane pirštu.- tave man reikėjo užsikelti ant peties, nes nuvisiškai nestovėjai ir nepaėjai, nešant tave tu ėmei man grabalioti už užpakalio ir duoti jam komplimentus,- nusijuokė.

-O dieve kokia gėda,- suinkščiau.

-Tu sakei, kad nori jį pamatyti be drabužių,-

-Dievulėliau..-

-O Sophia buvo smigus visą laiką,- nusijuokė jau nebežinau kelintą kartą.

-Vis geriau negu grabalioti tavo užpakalį,- pasityčiojo iš manęs.

-Gerai prisiklausiau per daug. Man reikia namo. Einu pasiimti telefono. Parveši?-

-Taip žinoma.-

Ilgai netrukus jau sėdėjau namuose. Vos tik grįžusi radau spintelėje vaistų ir juos išgėriau. Visą likusią dieną pragulėjau lovoje, nes tikrai jaučiausi tarsi sunkvežimio parvažiuota. Vakare sulaukiau žinutės.

(nežinomas)
"Labas"

(Maya)
"Labas?"

(Nežinomas)
"ai taip. Aš tas vaikinas iš vakar."

(Maya)
"O dieve. Kokia gėda man. Atsiprašau už įvykius."

(Nežinomas)
"Nieko tokio. Man patiko."

(Maya)
"O.. Galiu sužinoti vardą?"

(Nežinomas)
"Aš Thomas. Tu Maya taip?"

(Maya)
"Taip, gi numerį įrašiau."

(Thomas)
"Aš tik įsitikinu ar tai tu."

***
Tai va daugiau nebeišpaudžiu. Labai norėčiau idėjų ir nuomonių. Ačiū už dėmesį.