I'M STAYING HERE

35 dalis

Vos tik išėjusi iš pastato giliai įkvėpiau ir sustojau peržengusi vartelius palaukti kažkur užkliuvusio Justin. Vaikinas greitai mane pasivijo ir sustojąs prie manęs atsisuko.

-Gerai jautiesi? - paėmęs mane už pečių pažiūrėjo tiesiai į akis.

-Nežinau,- suinkščiau.- galbūt šiektiek persistengėm?-

-Mes tikrai ne. Jis tikrai taip. Jis nieko net nežino ką šneka,- atsiduso.- nekreipk dėmesio, jis girtas,- suburbėjo.

-Bet gi ką galvoji blaivas šneki girtas. Ar gi ne taip?- manau tuoj apsiverksiu.

-Jis to nenorėjo pasakyt. Bent labai tikiuosi, kad taip negalvojo, nes tada jis miręs,- pamatęs vaikinas, kad mano skruostu bėga ašara išdavikė greitai apkabino mane.

-Nežinau ar ilgai iškęsiu meluodama jam,- suinkščiau.

-Viskas bus gerai nesijaudink,- Justin paglostė mano plaukus.

Po vakarėlio tik grįžusi namo kritau į lova kaip lavonas ir blogiausia tai, kad užmigau su rūbais. Todėl miegas nebuvo vienas iš geriausių. Vos tik paėmusi savo mobilųjį radau žinute nuo Soph. Ji kvietė į mane kartu su El į vakarėlį "atsipalaiduoti" nes vaikinai šiandien užimti kažkuo ir negali vykti kartu. Kodėl gi ne? Neturiu nieko suplanuoto, plius man mirštant reikia atsipalaiduoti nuo vakarykščių įvykių.  Sumaigiusi žinute, kad vyksiu po penkių minučių gavau atsakymą, kad mane pasiims aštuntą vakaro. Sulaukusi vakaro jau pasiruošusi sėdėjau automobilyje su merginomis.

-Sveikos,- nusišypsojau.

-Labas, nenusigėrei vakar vakarėlyje?- nusijuokė.

-Nebuvo noro gert,- truktelėjau pečiais.

-Girdėjom kas buvo su Zayn,- šyptelėjo abi.

-Jis nieko nežino,- šyptelėjau.- Justin man net nepatinka jis gėjus,- vos tik man ištarus šiuos žodžius abi merginos išpūtė akis.

-Rimtai?- pridėjo juoktis.- o jis taip nervinosi, vargšelis,-

-Pats to nusipelnė,- nusijuokiau.- nesakykit jam. Noriu dar pakankinti už vakar,-

-Mes visad tavoj pusėj,- nusišypsojo abi merginos. Pasiekus vakarėlio vietą mane pasitiko ta pati atmosfera kaip ir vakar. Girti žmonės ir garsi muzika. Merginos vos tik atėjus nuėjo prie gėrimų, taip pat ir aš. Po valandos sėdėjau ant sofos jau šiektiek apgirtusi, bet dar vis su sveiku protu.

-Ko sėdi?- prisėdo prie manęs El.

-Nežinau,- nusijuokiau.- nuobodu,-

-Noriu duosi drąsa, tada tikrai nebus nuobobu,- sukikeno. Kiek ji išgėrė?

-Na primyn,- nusišypsojau.

-Nueik pabučiuok tą vaikiną,- mergina išsiviepė, o aš netekau žado.

-Ne aš to nedarysiu,- ištiesiau rankas priešindamasi.

-Privalai. Va imk dėl drąsos išgerk ir pirmyn,- į rankas padavė man raudoną puodelį, jį iš kart užsiverčiau ir neskanus skystis nutekėjo mano gerkle. Taip aš tai padarysiu.

-Gerai, padarysiu tai,- nusišypsojau grąžinau stikline merginai. Priėjusi prie man nepažįstamo bruneto atsisėdau jam ant kelių ir paėmusi už kaklo pritraukiau bučiniui. Vaikinas nieko nesupratęs pradžioje nieko neatsakė, bet vėliau ėmė judinti lūpas kartu su manimi. Kai pritrūko oro, atsitraukiau ir nusišypsojau nieko nesupratusiui vaikinui.

-Kada pakartot?- vaikinas išsiviepė.

-Manau užteks ir šito karto,- nusišypsojau.

-Na prašau. Man patiko,- suinkštė.- bent numerį duok,- nusišypsojo. Įtartinai nužvelgusi vaikiną paėmiau jo telefoną ir suvedžiau savo numerį. O kodėl gi ne? Man nauji draugai neprošal.

-Dar susitiksim,- vaikinas nusišypsojo lenkėsi mane pabučiuoti, bet aš šyptelėjusi atsitraukiau.

-Tai buvo drąsa durniau,- nusijuokusi nuėjau nuo vaikino.

-Bet norėsiu tai dar pakartot,- girdėjau kaip surėkė man nepažįstamas brunetas.

***
Jeigu ne Gabija nebūčiau šitos dalies parašius, todėl dėkokit jai. Kadangi man įdėjų beveik nėra šitam laikotarpiui.

Laukiu atostogų.

Kaip jum vasario mėnuo? Nes man tai šūdinai :)