I'M STAYING HERE

40 dalis

Trypčiojau vietoje ir laukiau kol Thomas parašys, kad jis jau mano kieme. Šiektiek jaudinuosi. Nors ką bandau apgauti, jaudinuosi labai daug. Apsirengiau paprasta balta, laisva bliuskute ir juodomis aptempiančiomis kelnėmis. Tai buvo gan paprasta, bet tuo pačiu graži apranga. Vos tik supypsėjus telefonui išbėgau pro duris prigriebdama savo nedidelį rankinuką. Vos tik pamačiusi vaikino juodą automobilį ir jį sėdintį jame, plačiai nusišypsojau.

-Labas,- išsišiepė Thomas.

-Labas, kur vyksim?- iškart paklausiau, nes manau man verta tai žinoti.

-Paslaptis,- nusijuokė.

-Bet aš noriu žinot, galbūt nuveši mane į mišką ir paliksi,- nusijuokiau.

-Tavęs, tikrai nepaliksiu, gali nebijot,- mirktelėjo užkurdamas automobilį.

-Tai kur vyksim?-

-Vistiek nesakysiu,- vaikinas nusijuokė trumpam atsisukdamas į mane.

-Supykau,- dirbtinai urgztelėjau ir nusisukau į langą, sudėdama rankas ant krūtinės.

-Nagi nepyk,- Thomas nusijuokė padėdamas ranka man ant kelio ir jį patrindamas. Suglumusi pažiūrėjau į jį, į jo ranką, tada atgal į jį. Jis supratęs tai, staigiai patraukė ranką ir nusisuko į kelią.

-atsiprašau,- tarė nejaukiai.

-Nieko tokio,- apsimesdama nusikosėjau. Visą kelią tarp mūsų tvyrojo nelabai jauki atmosfera. Nei vienas nedrįso prakalbėti po nejaukaus įvykio. Thomas nervingai trynė nykštį į vairą, o aš mušiau koją į tyliai grojančios muzikos ritmą.

-Atvažiavom,- Brunetas nusišypsojo. Buvau užsigalvojusi, kad nemačiau, kad esame miške.

-Tu gal rimtai mane paliksi miške?-

-Ne, eime čia,- timtelėjo mane už alkūnės. Paėjome gal dvidešimt metrų miško takeliu, galiausiai sustojome. Atsivėrė pasakiškas vaizdas, kuris vertė netekti žado. Prieš mus buvo ežeras, o jame vanduo skaidrus, net plaukiančios žuvys jame matėsi. Link ežerėlio buvo tiltelis. Nedidelis, medinis, šiektiek apžėlęs samanomis. Pažvelgus į kairę buvo suoliukas ir prie jo stalas. Tai darė šitą aplinką dar jaukiasne. Aplinkui augo žolės, bet gėlės padarė tai vienu iš gražiausių dalykų. Viskas buvo medžių šešėliuose, bet vis keli saulės spinduliai prašvisdavo pro medžių viršūnes.

-Na patinka?- palietė mano petį Thomas.

-Patinka? Tai tiesiog nuostabu, aš įsimylėjau šią vietą.- nusišypsojau plačiai vaikinui.

-Tai gerai, nes dar ne viskas,- vaikinas priėjo prie krūmo ir ištraukė dėžę su maistu.

-Kaip tu radai šią vietą?-

-Mėgdavau čia ateiti, kaip pabėgdavau nuo tėvų,- truktelėjo pečiais.

-Kodėl bėgdavai?- kilstelėjau antakį.

-Nes jie labai daug man aiškino, atrodė jeigu būsiu maištingas jie pasiduos ir duos man laisvės,- nusijuokė. Išsiėmėme maistą iš krepšio, o tai buvo bandelės, sultys ir kiti paprasti užkandžiai toliau šnekėjome apie save, Thomo maištavimo kvailystes, mano vaikystę, keliavimo priežastis.

-Einam atsisėst ant tiltelio?- tariau.

-Žinoma, kodėl gi ne,- nusišypsojo. Ilgai netrukus sėdėjome ant tiltelio ir abu makaluodami kojomis žvelgėme į vandenį.

-Maya, tu man labai patinki,- vaikinas tarė, o mano širdis beveik iškrito man iš krūtinės.

-Thomai, aš..- tariau.

-Žinau, tavęs neskubinsiu. Aš palauksiu,- nusišypsojo.- jau vėlu galime vykti namo, žinoma jeigu nori,-

-Manau, kad mama manęs jau pasigedo,- šyptelėjau ir atsistojau eiti toliau.

-Maya palauk,- vos man užsisukus ir pradėjus eiti vaikinas kiek garsiau pasakė. Pasimetusi atsisukau. Vaikinas paėmė mane už rankos ir lenkėsi link manęs, nežinau kodėl, bet mano refleksai suveikė pasilenkti. O vaikinas nepasiekęs manęs toliau pasilenkė ir neišlaikęs pusiausvyros įvirto į vandenį.

-Thomai,- spėjau suklykti vaikinui krentant į ledinį vandenį.

**************
Mylėkit Gabija, nes ji mane privertė parašyt šitą rašlevą. Luv jų ❤️