I'M STAYING HERE

38 dalis

Kažkas įkyriai skamba man galvoje. Šūdas. Tai žadintuvas. Užsimerkusi bandžiau rasti telefoną, bet deja nesėkmingai. Todėl teko atsimerkti. Keletai sekundžių apakau, nes vakar buvau tokia užsiėmusi verkimu, kad neužsitraukiau užuolaidų. Suradusi telefoną nukritusį ant žemės išjungiau įkyrią melodiją. Miegojau prasčiau, negu galima apsakyti, nes užmigau su visais rūbais, bei praverkiau visą naktį. Dėl ašarų mano paakiai buvo pajuodę ir ištinę. Nusprendžiau nusivilkti iki dušo, kad neatrodyciau taip tragiškai.

Išlindus iš dušo atrodžiau šiek tiek geriau. Plaukai nebebuvo sulipe, o nuo paakių šiektiek sumažėjo juodumas ir ištinimas. Veidas įgavo truputį gyvumo.

Greitai išdžiovinus plaukus ir juos sušukavus apsirengiau. Nubėgusi į vonią šiek tiek pasidažiau, kad neatrodyčiau taip prastai kaip atrodau ir žmonės neklausinėtų ar man viskas gerai.

Nuėjusi į virtuve radau priklijuota raštelį ant šaldytuvo. Tai buvo eilinis mamos raštelis, kad ją iškvietė anksti į darbą ir, kad pasidaryčiau kažką pati. Tai jau tapo rutina.

Pasidariusi sumuštinių, greitai pavalgiau. Ir apsimovusi batus teko bėgti į mokyklą, nes buvo like 8 minutės iki skambučio, o man iki mokyklos pėščiomis 15 minučių. Bėgusi visą kelią, atsidūriau mokykloje po 6 minučių. Rekordas. Per dvi likusias minutės nubėgau iki spintelės pasidėjau nereikalingas knygas ir pasiėmiau reikiamas ir neskubėjau iki matematikos pamokos. Vos tik pasirkusi kabinetą leptelėjau ant suoliuko prie durų. Mokytojo dar nebuvo.

Pastebėjau sėdinčia ant palangės Sophia. Todėl atsistojusi nuėjau iki merginos.

-Sveika Soph,- šyptelėjau.

-O Maya, kaip jautiesi po visko? Girdėjau kas buvo,- šūdas. Iš kur visi taip viską greitai sužino?

-Nieko viskas gerai man,- šyptelėjau pusę lūpų.

-Įsitikinus?-

-Taip, Sophia. Man viskas gerai,- linktelėjau merginai. Ji supratusi, kad nenoriu apie tai kalbėti pritarimai linktelėjo.

Po skambučio atėjo mokytojas. Visi mokiniai giliai atsiduso suėjo į klasę ir sukrito kėdėse. Mokytojas pradėjo aiškinti temą kurią turime praeiti per šią savaitę ir kitos savaitės pradžoje parašyti kontrolinį. Todėl stengiausi kuo įdėmiau klausyti ką jis aiškina, kad suprasčiau ką reikės spręsti namie.

Po trijų pamokų visi suėjome į valgyklą. Kaip visada prisėdau prie mūsų stalo. Prie kurio sėdėjo visi mano draugai. Ir Zayn. Nenorėjau valgyti todėl atsisėdusi pasiėmiau literatūros vadovėlį ir skaičiau tekstą, kurį mums reikėjo perskaityti. O aš to nepadariau.

-Nuo kada Maya skaito?- apsimestinai nustebo Harry.

-Ai tylėk, neperskaičiau, o reikėjo,- burbtelėjau.

-Ir nuo kada tau tai rūpi?-

-Neįsivaizduoju,- truktelėjau pečiais. Kelis kartus teko pastebėti Zayn piktą ir šaltą žvilgsnį, bet nenorėjusi pasirodyti, kad man rūpi nė nežvilgtelėjau į jį. Tai iš tiesų atrodo vaikiškai. Bet nieko negaliu padaryti. Pasibaigus pertraukai teko nuskubėti iki kabineto. Nustebau pamačiusi ne tik savo klasę, bet ir kitus mokinius. Jeigu neklystų tai dvyliktokai C. O aš esu B. Kodėl jie čia?

-Kodėl jie čia?- paklausiau vienos merginos kuri žinau, kad iš manosios klasės ir jeigu neklystu jos vardas Meida.

-Sakė jų mokytojas susirgo, todėl mūsų pamokas sujungė, nes einam tą pačią temą.- truktelėjo pečiais mergina.

-Ai aišku, ačiū,- peržvelgiau visus kitus mokinius. Pastebėjau gan matytą veidą. Ten Thomas? Vaikinas pastebėjo mane ir nusišypsojo ir atėjo iki manęs.

-Labas, Maya,- šyptelėjo.

-Labas, Thomai,- nusijuokiau. Vaikinas kartu su manimi. Poto pradėjome šnekėti. Vis skirtingomis temomis. Išgirdome skambutį, bet mokytoja dar neatėjo. Todėl toliau šnekėjome bendra tema.

-Penkiolika minučių!- kažkas riktelėjo ir visi mokiniai ėmė skirstytis į skirtingas puses.

-Kodėl jie išeina?- paklausiau.

-Penkiolikos minučių taisyklė. Jeigu mokytojas per jas neateina mes galime išeiti,- paaiškino.

-Oh,-

-Eime į kavinę kitapus gatvės?- atsisuko į mane Thomas.

-Žinoma kodėl gi ne.- nusišypsojau, o vaikinas nusišypsojo dar plačiau. Pasiekėme kavine. Aš užsisakiau arbatos ir vieną bandelę su karamele. Thomas užsisakė kavos ir šokoladinę bandelę. Toliau kalbėti užvesta mokykloje tema.

-Na, tai kaip tau sekasi su vaikinais? Kokį jau susiradai per šituos mėnesius kiek esi tikriausiai.- paklausė vaikinas.

-Oj ne. Neturiu nieko,- nusijuokiau. Prisiminus Zayn kažkiek suspaudė širdį, bet mes gi nekartu. Net nemanau, kad tokie būsime. Nes gi nesielgtum su žmogum taip, jeigu jis tau patiktų? Reikia tai pamiršti.

-Na tada bus man labai malonu pakviesti penktadienio vakarą tave į pasimatymą,- Thomas plačiai nusišypsojo.

-Na tada man bus labai malonu nueiti penktadienio vakarą su tavimi į pasimatymą,- nusišypsojau taip pat.

-Šaunu. Eime nes tuojau baigsis pamoka, nenori vėluoti į kitas pamokas,- nusijuokė.

*********

Net nežinau ką aš čia rašau. Neturiu idėjų, būtų smagu jų gauti.
Būčiuoju.

-D